Kokias dainas parinkote pajūrio publikai? - paklausė atlikėjos "Vakarų ekspresas".
Kelte koncertuoju kartą per metus, renkuosi labai įvairų repertuarą. Stengiuosi nemažai dainuoti tas dainas, kurios yra atpažįstamos, nes iš patirties žinau, kad klausytojai jas geriausiai priima. Ir, žinoma, dalį dainų parinkau iš savo naujojo albumo "Mūsų meilė - mūsų turtas".
Kuo koncertas kelte yra išskirtinis?
Tuo, kad publika yra fiziškai arčiau negu bet kokioje koncertų salėje. Bet kadangi aš koncertuoju ne tik didelėse salėse, turiu koncertų, kur publika yra šitaip arti, tai man nėra labai neįprasta. Na, o keltas turi savo atmosferą, prie kurios per porą metų pripratau.
Grožis padeda ne visada
Jūs apdovanota daugybe talentų: aktorės, šokėjos, dainininkės - kurį pati labiau vertinate?
Svarbiausia man yra tie dalykai, kuriuos darau dažniausiai, nes tai yra mano amatas, gyvenimas ir pragyvenimas. O šokiai ir aktorystė greičiau yra žaidimas, kurį labai mėgstu, nes jų yra nedaug mano gyvenime. Visada tai, ko turi nedaug, labiausiai ir vertini.
Ar nemanote, kad įspūdinga išvaizda garantuoja jums sėkmę?
Aš tikrai neginčiju, kad išvaizda duoda daug pliusų žmogui, stovinčiam scenoje. Tik vokalo neužtenka. Bet aš manau, kad daug svarbiau už išvaizdą yra žmogaus įtaiga ir energija, tai, ką jis gali duoti žiūrovui be savo balso. Jeigu žiūrovas nesugebės tavęs pajusti, o tu nesugebėsi perteikti jam dvasios, jam tikrai bus neįdomu. Jeigu nesugebi jo užkabinti, su juo bendrauti, pasakyti, kad šiuo metu jis yra tavo geriausias draugas, grožis nepadės. Yra atlikėjų, kurie dainuoja tik sau, mėgaujasi tik tuo, kad yra scenoje ir tuo, ką daro. Tada, manau, apie sėkmę ir žiūrovų meilę nėra ko kalbėti.
Ar yra aistra scenai, jos liga, kuria susergama visam gyvenimui, kai prožektoriai šildo labiau už saulę?
Jeigu ir yra tokia liga, aš ja tikrai nesergu, niekada nesakiau: jeigu negalėčiau dainuoti - negalėčiau gyventi, nė dienos neištverčiau. Atvirkščiai, būčiau laiminga, jeigu galėčiau padainuoti tik keletą kartų per metus, kai ir pats jauti didesnį komfortą ir pilnatvę. Galėčiau džiaugtis būtimi ir be to, tiesiog taip susiklostė aplinkybės, ir taip susidėliojo mano likimas, kad dainavimas tapo mano gyvenimo dalimi. Ir žiūriu į tai ne kaip į stebuklą, kurį man Dievas nuleido iš dangaus, kuriuo be galo džiaugiuosi, o žiūriu kaip į darbą, kurį, kaip įsivaizduoju, darau gana neblogai. Jeigu tai taptų įpročiu, rutina, bet koks dalykas pačiai nedarytų įspūdžio ir neteiktų laimės. Bet aš vis tiek myliu savo darbą!
Paauglystė - Klaipėdoje
Scenos moterys neretai būna vienišos. Turbūt reikia turėti protingą vyrą, kuris nepavydėtų savo moters scenai, pasisekimui, žiūrovų žvilgsniams ir simpatijai?
Taip, aš manau, kad reikia protingo ir stipraus žmogaus. Aš neabejoju, kad toks šalia manęs yra ir kad tos stiprybės jam pakaks dar ilgam.
Ar Klaipėda formavo jūsų charakterį, temperamentą, o gal net likimą?
Tai nėra mano gimtasis miestas, Klaipėda tik akcentuojama kaip mano miestas, nes ten praleidau gana ilgą laiką nuo paauglystės. Bet mano vaikystė prabėgo Suvalkijoje, Vilkaviškio rajone, Kybartuose. Taigi esu kosmopolitė Lietuvoje.
Klaipėda man svarbi tiek, kiek kiekvienam žmogui jo formavimosi metu, tas laikas, įžengimas į pilnametystę ir jaunystę praėjo būtent ten. O likimą mano greičiausiai lėmė Vilnius, visi mano darbai prasidėjo ten nuo pažinties su Arūnu.
Ar mums pataikauja atvykėliai, sakydami, kad klaipėdiečiai - dvasios ir minties laisvūnai?
Nemeluosiu, mes pataikaujam visiems savo žiūrovams, kur tuo metu koncertuojame, ir kai dainuojame, mylime savo žiūrovą kad ir kur jis būtų. Bet - taip, Klaipėdos žiūrovą aš mėgstu, ir nežinau, ar dėl ypatingo jo laisvumo, ar dėl to, kad jis jaučia palankumą man kaip neva klaipėdietei. Man su jumis iš tikrųjų smagu, ir sakau tai nepataikaudama.
Kokia kritika jums buvo skaudžiausia, ir koks pagyrimas paglostė širdį?
Net nepasakyčiau, kad prie kritikos esu įpratusi. Tai nėra man svetima; tiesą sakant, nesu jos girdėjusi, galiu tik nujausti iš aplinkinių - tiesiai į akis mane nei kas labai kritikavo, nei labai gyrė. Viską puikiai jaučiu iš publikos reakcijos, ir žinau, kad prielankumo galiu nusipelnyti tik savo buvimu scenoje ir savo dainavimu. Už nieką niekas nieko negiria.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą