Kompozitorius Alvidas Remesa: „stengiuosi pažadinti miegantį klausytoją mąstyti“

Rugpjūčio 19-ą dieną Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras savo klausytojams dovanoja įspūdingą koncertą skirtą XXI Tarptautinio festivalio "Muzikinis rugpjūtis pajūryje" uždarymui. Koncerto metu skambės kompozitoriaus, Klaipėdos Respublikinės ligoninės Psichiatrijos filialo bei šv.Pranciškaus Asyžiečio onkologijos centro muzikos terapeuto, šv.Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno bažnyčios vargonininko doc. Alvido Remesos OFS septynių dalių simfonija-oratorija „Assumptione“, kuri sukurta pranciškoniškojo rožinio septynių paslapčių pagrindu bei skirta švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo garbei.

Simfoniją-oratoriją atliks Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro simfoninis orkestras ir mišrus choras (choro meno vadovas Vladimiras Konstantinovas), diriguos maestro prof. Stasys Domarkas, solo partijas atliks solistai – Artūras Kozlovskis (baritonas) ir Rita Petrauskaitė (sopranas).

Keletas klausimų A.Remesai:

-Ar tai pirmas šios simfonijos-oratorijos atlikimas?

-Kūrinio premjera įvyko  prieš du metus – 2016 metų Žolinės dienoje, toje pačioje šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje, ta pačia sudėtimi. Vėliau pakartota Telšių katedroje.

-Kaip gimė septynių dalių simfonija-oratorija „Assumptione“?

-Visada lenkiausi amžinosioms vertybėms. Visada didžiavausi Katalikų bažnyčios lobynu. Nepaliko manęs abejingu ir pažintis su novatorišku pranciškonų, Mažesniųjų brolių ordinu. Gal dėl to neatsitiktinai gimė nemažas pluoštas giesmių, mišių, oratorijų, simfonijų, skirtų ordinui ar jo šventiesiems. Tarp jų ir VII –ji simfonija - oratorija „Assumptione“ simfoniniam orkestrui, mišriam chorui ir dviem solistams, kuri sukurta pratęsiant Vakarų Lietuvos simfonizmo raidą derinant su intelektualiąja pranciškonų – meno ir kultūros mecenavimo tradicija. Ši tradicija istoriškai Vakarų Lietuvoje menama dar nuo 1245 metų.

Gyvename gražiausiame Lietuvos mieste prie jūros, prieškario europiečių neretai vardinamu „Šiaurės Venecija“. Miestą kuriančių žmonių širdys ir protai dovanoja bendruomenei materialinę ir dvasinę gerovę. Jie įaudžia į savo miesto sielą gilias dvasines – kultūrines bei muzikines tradicijas. Prisiminkime kokia iškili Klaipėda buvo prieškariniais laikais. Jos teritorija buvo vos trečdalis dabartinės miesto teritorijos, tačiau čia buvo vienuolika maldos namų, bažnyčių su puikiais vargonais, choriniu giedojimu, prieškariniu simfoniniu orkestru, kuris atlikdavęs Liudviko van Bethoveno simfonijas, orkestrui dirigavo didysis Richardas Vagneris.

-Jus įkvepia tikėjimas ir tai, kad esate pranciškonas pasaulietis?

-Galima tik pasidžiaugti, kad pranciškonų iniciatyva Lietuvoje gimsta naujas dvasinis-kultūrinis centras  - šv.Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno bažnyčia, o su ja ir naujas dvasinės ir psichosocialinės pagalbos onkologinis centras, globojamas brolių pranciškonų.  Argi tai ne prisikėlimo požymis?

Norime šito ar ne – Klaipėda yra vienas iš uostų Baltijos jūros pakrantėje, kur dar prieš 760 metų pranciškonų vyskupas Henrikas Liuksemburgietis, tapęs Klaipėdos krikštatėviu, statė šventyklas – bažnyčias. Klaipėdos miesto užgimimo pagrindas – būtent šventykla. Klaipėda atsirado iš bažnyčios, pašventintos ir konsekruotos, tapusios Dievo namų pavidalu ir atvėrusios kelią Evangelijai. Apie ką mąstė pirmieji Klaipėdos architektai statydami šventyklą? Deja, šito sužinoti jau niekada negalėsime. Tikėtina, kad pirmųjų Klaipėdos architektų ir statytojų vienintelis bei pagrindinis tikslas buvo sukurti Dievo karalystę mūsų gražioje Vakarų Baltijos pakrantėje.

-Esate sukūręs virš 120 įvairių muzikos kūrinių...

-Paskutinieji kūriniai gimę šv.Pranciškaus Asyžiečio vienuolyno aplinkoje turi vieną skiriamąjį bruožą. Ši muzika neturi tikslo nei pralinksminti, nei nuliūdinti, nei  sukelti mechaninio intelekto įvertinimo. Stengiuosi pažadinti „ miegantį“ klausytoją mąstymo keliu, tokiu būdu įpareigojant peržvelgti savo identitetą – kas esu, kodėl esu bei ką aplamai veikiu. Jeigu po koncerto  klausytojas pajus norą pabūti tiesiog žmogumi, ir tai bus labai gerai.

-Daug dėmesio skiriate muzikos terapijai. Ar muzika gali padėti ligoniams?

-Be Klaipėdos Psichiatrijos filialo psichokorekcinės muzikos terapijos gydymo veiklos tenka darbuotis savanoriu užsiimant onkomuzikos terapija, kuri vykdoma Klaipėdos šv. Pranciškaus onkocentre.

Kalbant plačiau, muzika tarsi lietus nuplauna nuo sielos dulkes. Ji turi galių nukelti į tolimiausią praeitį, sužadinti viltis apie ateitį, sustiprinti džiaugsmą, sukelti liūdesį. Tačiau muzika veikia ne tik vaizduotę. Klausantis tinkamai parinktos muzikos galima išgyti nuo nerimo, depresijos, atsisakyti asmenybę griaunančių priklausomybių. Visą gyvenimą paskyręs grožiui, šiuo metu rūpinuosi tik tuo, kaip muzika veikia sveikatą