„Parodoje eksponuojamuose kūriniuose susipina kasdienybė, mane supanti aplinka, virtualaus informacijos srauto nuotrupos, konkrečių geografinių vietų – Šilavoto ir Rūdiškių apylinkių – patirtys. Pastarąjį aspektą būtų galima apibūdinti filosofo Arvydo Šliogerio filotopijos sąvoka, kuri apibrėždama mąstymą, įsišaknijusį konkrečioje vietoje – gimtojoje žemėje, – suteikia galimybę pozicionuotu ir įvietintu mąstymu įsitraukti į universalių ir globalių kontekstų apsvarstymą.
Šią parodą galima traktuoti kaip tekstą, sukonstruotą iš atskirų tapybinių vaizdų, kuris tuo pat metu yra atviras žiūrovo asmeninėms interpretacijoms. Kiekvienas tapybos kūrinys su savo turiniu ir forma, formato dydžiu, atlikimo technika ir stilistika tampa šio teksto sudedamąja dalimi. Parodos pavadinimas „Nuojautų trajektorijos ir savų istorijų struktūros“ būtent ir nurodo į šį atviro pasakojimo pobūdį, kuris kiekvienam žiūrovui bus kitoks.
Parodoje pristatomi kūriniai yra jau keletą metų plėtojamų lokalaus identiteto globalioje visuomenėje, saviapibrėžties, tapatumo ir identiteto sampratos temų tyrinėjimų tęsinys. Poreikis šių temų apmąstymui kyla iš pastangų apibrėžti save mus supančioje multikultūrinėje aplinkoje. Ši aplinka, jos istorija ir kultūrinė atmintis yra pagrindiniai paieškos laukai, o tapybos medija – šios paieškos priemonė.
Kūryboje tokią pačią reikšmę įgauna pojūčiai, nuojautos ir pats tapybos procesas. Tapyba man išlieka tiek atsiskyrėliškas, tiek ir archajiškas veiksmas. Tapydamas atvaizdą jį inkorporuoju, pasisavinu ir jis tampa dalimi manęs. Tačiau tuo pačiu veiksmu, perfiltravęs jį per save, išvaizduoju aliejiniais ar kitais dažais ant drobės. Tapybos proceso tikslas nėra atvaizduoti matomus reginius, o realizuoti galimybę pamatyti aplinką, kuriai stinga aiškaus apibrėžto vaizdo. Tokiu būdu tapyba ir vaizdų kūrimas kuria ir keičia mane patį. Tuo pačiu procesu apmąstau ir tapybą kaip mediją šiuolaikiniame pasaulyje. Šiuo metu man aktualus yra jos archaiškumas, priešistorinė reikšmė ir šamaniškumo bruožai. Tad tapyba man taip pat yra ir (ap)mąstymo būdas, o kūriniai – šio proceso rezultatai.“ /Petras Lincevičius/
Parodos autorius 2015 m. tarptautinėje meno mugėje „Art‘Vilnius“ pripažintas geriausiu jaunuoju menininku, o 2020 metais, pristatant šioje mugėje dailininkų Dainiaus Liškevičiaus, Remigijaus Treigio, Rodion Petrov ir Petro Lincevičiaus kūrybą, Baroti galerija buvo išrinkta į geriausių galerijų septintuką.
Paroda Baroti galerijoje veiks iki lapkričio 18 d.
Parodos lankymo metu galerijoje garantuojamos visos saugumo priemonės, būtinos saugotis nuo covid 19 infekcjos.
Alpių kalnų proskynoje susitikę su Oetziu išsimainėme peiliais. Papasakojau jam apie Rūdiškių slėnį, tačiau jam jis buvo ne pakeliui, 225x54 cm, akriliniai dažai ant drobės, 2020.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą