Indra Grušaitė – viena iš keleto lietuvių tapytojų, įkvėpimo ieškančių ne dabartyje ar ateityje, o atsigręždama į senojo Renesanso ir Manierizmo paveldą, čia surasdama ne tiek temas, kiek požiūrio į tikrovę perspektyvą. Nors jos kūrybai būdingas renesansinės tapybos braižas, kai laikomasi tradicinių tapybos kanonų, turinys šiuolaikiškas, persmelktas fantazijos, magiškas, subtiliai ironiškas, pripildytas simbolių. Tobulai įvaldyta technika nutapyti I. Grušaitės paveikslai dvelkia išskirtine prabanga. Dailininkė kuria savo iki mažiausių detalių išgalvotas istorijas, pramanytus personažus, gyvūnus įkurdindama žmogaus figūroje, mistifikuoja ir su ironija atskleidžia jų vaidmenį estetizmu alsuojančiame turinyje.
„Grožis – tam tikra genialumo forma, kuria būtina dalintis, – teigia menininkė ir cituoja Leonardą da Vinčį: „Dėl dieviškumo, būdingo tapybos mokslui, tapytojo dvasia tampa panaši į dievišką dvasią todėl, kad turi teisę laisvai kurti įvairius gyvūnus, augalus, vaisius, gamtovaizdžius ir laukus, kalnų nuošliaužas, niūrias, žiūrovus gąsdinančias vietas ir patrauklias, malonias vietoves, kurios džiugina žydinčiomis pievomis...“
„Dailininkės paveikslai teatrališki, kostiuminiai, juose gausu butaforijos ir rekvizito, skatinančio galvoti apie „tikrumo“ ir „dirbtinumo“ ryšį. Efektingoje šviesoje išryškėja figūros, gyvūnai, daiktai, kurių prasmių įdomu ieškoti savo patirtyje ar simbolių žodynuose. Kurdama „muziejinę“ tapybą, Indra Grušaitė vilioja žiūrovą į paslaptingą labirintą, kuriame jis gali sutikti patį save, prisidengusį slepiamos savo tapatybės kauke“, – rašo menotyrininkas Helmutas Šabasevičius.
Indra Grušaitė gimė 1964 metais Skuode. 1989 metais baigė Vilniaus dailės akademiją (vadovas prof. Vladas Karatajus). Nuo 1990 aktyviai dalyvauja kūrybinėje veikloje. Rengė parodas Lietuvoje ir daugelyje užsienio šalių. Gyvena ir dirba Vilniuje.
Paroda vyks iki birželio 6 d.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą