Prano Domšaičio galerijoje - Nidos kolonijos tapytojo Ernsto Molenhauerio paroda

Prano Domšaičio galerijoje - Nidos kolonijos tapytojo Ernsto Molenhauerio paroda

Prano Domšaičio galerijoje Klaipėdoje penktadienį atidaroma paroda „Kelionė į saulę. Ernstas Molenhaueris (Ernst Mollenhauer, 1892-1963) Nidos dailininkų kolonijoje“.

Parodoje rodomi E. Molenhauerio paveikslai iš Rytprūsių krašto muziejaus (Liuneburgas, Vokietija) rinkinių. Atidaryme dalyvaus parodos kuratorius dr. Jornas Barfodas (Jorn Barfod). 

Rytprūsių krašto muziejaus Liuneburge ir Prano Domšaičio galerijos Klaipėdoje 12 metų bendradarbiavimo rezultatas - parodų ciklas, aktualizuojantis Mažosios Lietuvos (Prūsų Lietuvos) ir Klaipėdos krašto dailės paveldą. Aštuntoji, paskutinė, šio ciklo paroda pristato Nidos dailininkų kolonijos puoselėtojo, tapytojo ekspresionisto E. Molenhauerio kūrybą.

E. Molenhaueris gimė 1892 m. Tepliuvoje (vok. Tapiau, rus. Gvardeiskas, Kaliningrado sr.). 1913 m. pradėjo studijas Karaliaučiaus dailės akademijoje. Dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, o jam pasibaigus grįžo į akademiją tęsti studijų. Garsiajame Hermano Blodės (Hermann Blode) viešbutyje Nidoje dailininkas pirmą kartą apsilankė 1919 m., o kitais metais vedė viešbučio savininko dukrą Hedvigą Blodę (Hedwiga Blode).

Nuo 1924 m. iki 1945 m. E. Molenhaueris gyveno Nidoje. Iš uošvio perėmęs populiarų viešbutį, tapytojas rūpinosi ir jame įsikūrusiu dailininkų kolonijos centru, tęsė kolonijos tradicijas. Be kitų kultūrinių iniciatyvų, jis padėjo rašytojui Tomui Manui (Thomas Mann) įsikurti Nidoje. 

1939 m. Klaipėdos kraštą prijungus prie Vokietijos, E. Molenhaueris, kaip ir kiti ekspresionistai, pateko į nacionalsocialistų organizuotą „išsigimusio“ meno kampaniją, jam buvo uždrausta tapyti ir rengti parodas. Artėjant Antrojo pasaulinio karo pabaigai, dailininkas pasitraukė į Vakarus. Dirbtuvėje Nidoje likę paveikslai buvo sunaikinti.

Nuo 1945 m. E. Molenhaueris gyveno Vokietijoje. Keitume Zylto saloje, kurios kraštovaizdis priminė Nidą, buvo įsirengęs dirbtuvę, tapė, dažnai pakartodamas anksčiau sukurtų ir karo suirutėje prarastų paveikslų motyvus. 

Dailininkas mirė 1963 m. Jo kūrybos palikimu ilgus metus rūpinosi duktė menotyrininkė Maja Elerman-Molenhauer (Maja Ehlermann-Mollenhauer, 1925-2012). 2012 m. ji perdavė tėvo paveikslus ir archyvą Rytprūsių krašto muziejui.

Parodai P. Domšaičio galerijoje buvo atrinkti 20 aliejumi ant drobės, kartono ir popieriaus nutapytų peizažų, sukurtų 1919-1963 m. Eksponuojami trys itin reti ankstyvieji, 1919-1920 m. peizažai. Būtent tuo metu dailininkas susiformavo kaip ekspresionistas. Didžiąją parodos dalį sudaro po 1945 m. sukurti paveikslai. Beveik visi jie skirti Nidai, kurią tapytojas vadino „stebuklų žeme“. 

E. Molenhauerio paveikslai stipraus kolorito, ryškių spalvinių dermių, kupini ekspresijos ir atviro jausmo, gilių išgyvenimų. Dažnoje kompozicijoje vaizduojamas didžiulis, spinduliuojantis saulės kamuolys. Saulė paveiksluose yra ir šviesos šaltinis, ir paslapties kupina, visa, kas gyva, palaikanti ir persmelkianti gamtos jėga. 

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder