Tapytojos Miglės Kosinskaitės „Naktinėtojai“ įsikūrė Ramybės galerijoje

„Nokturnal animals“ – tiesiog naktinėtojai

„Galima sakyti, jog pavadinimą tiesiog pavogiau,- pajuokavo dailininkė, paklausta, ar parodos pavadinime esama aliuzijos į  Tomo Fordo filmą „Nocturnal animals“ („Naktiniai gyvuliai“). - Ir filmas man labai patiko, ir pats pavadinimas, ir, mano nuomone, jis labai tinka prie to, ką aš čia rodau. Nors aš pavadinimą į lietuvių kalbą verčiu ne „naktiniai gyvuliai“, o „naktinėtojai“. Ir kartais apie šią kolekciją sakau, jog ji vadinasi „Naktinėtojai“, kartais – „Nokturnal animals“. Beje, „K“ raidė afišoje atsirado netyčia. Galima sakyti, per klaidą. Tačiau dabar pusiau rimtai aiškinu, jog „Nokturnal animals“ – tam tikras būdas išvengti tiesioginės sąsajos filmo pavadinimu, tad šiek tiek jį „sulietuvinau“.

V. Giniotytė (iš dešinės) pristato M. Kosinskaitės parodą „Nokturnal animals“.

Pasakodama apie ekspoziciją M. Kosinskaitė pabrėžė, jog kolekcija visai nauja, šviežia, kurta specialiai šitai parodai: „Lygiai prieš metus taip pat rengiau parodą Ramybės galerijoje, ir ji buvo lyg ir atsitiktinė, surinkta iš to, ką turėjau. Toks truputį kratinys. Ir pati sau pasižadėjau, jog kitą kartą, kai rengsiu parodą šioje puikioje erdvėje, tikrai specialiai tam pasiruošiu. Didžioji dalis čia eksponuojamų darbų padaryta per porą mėnesių – nuo birželio iki dabar. Tad, jeigu neskaičiuosime trumpo kolekcijos pristatymo draugams ir artimiesiems Kaune, tiesiog studijoje, galima sakyti, jog šiandien čia vyksta tikroji parodos premjera“.

Pasikeitė temos

Į parodos atidarymą atėję svečiai sakė drobėse pasigedę didžiajai daliai tapytojos darbų bei parodų būdingų temų, skirtų moteriai ir jos transformacijoms - šįkart moterų figūrų, veidų bei itin išraiškingų M. Kosinskaitės tapomų akių beveik nesimato.

„Taip, buvo toks laikas. Buvo moteris, paskui – tik figūra, veidas. Jų buvo labai daug, ir aš jau pradėjau galvoti, kad nusibodau ir pati sau, ir žiūrovams: atėjo laikas kažką keisti, ieškoti naujų temų, naujų krypčių. Aš pati jau pavargau nuo tų savo temų, tarp jų – ir žvilgsnių. Norėjosi kažko truputį lengvesnio – juk tie žvilgsniai labai vargina... Aš tikriausiai prie jų sugrįšiu, nes jie man labai patinka, tačiau dabar leidžiu sau atsitraukti. Kitaip pažiūrėti. Tiesiog – lengvai pažaisti“- pasakojo dailininkė.

Ji užsiminė visai netikėtai perėjusi prie „gyvuliukų“: „Nors, kita vertus, tie gyvuliukai nėra visai netikėti: buvo mano kūryboje tokių laikotarpių,  kai darbuose išlįsdavo kažkas, susiję su gyvūnais. Tarki, yra buvę žaidimai su kailiu. Tad ši kolekcija tokia lyg ir anų žaidimų tąsa, tik kiek kitokia, kitokios krypties“.

Gyviai, gyvenantys mumyse

Ramybės galerijoje eksponuojamoje kolekcijoje daug dailininkei ne itin būdingų didelio formato drobių. Kuriose, beje, ir gyvūnai dideli...

„Taip sutapo, kad atsiradau didesnėje studijoje, kur buvo daug erdvės, ir pirmąkart po ilgo laiko – anksčiau teko dirbti suspaustoj erdvėj - turėjau progą ir galėjau leisti sau malonumą  pereiti prie didesnio formato darbų,- paaiškino M. Kosinskaitė.- Labai to norėjau ir labai džiaugiuosi, kad galėjau tai padaryti. O kalbant apie gyvūnus – tiesiog kas lindo iš manęs, tą ir kroviau: ir naivias aveles, ir pasipūtusius briedžius, ir užsispyrusius raganosius, ir visus kitus“. 

Paklausta, ar jos drobėse naktinėtojai – tiesiog gyvūnai naktyje, ar žmonės, nakties tamsoje persikūnijantys į įvairius gyvius, dailininkė trumpam susimąstė.

„Aš manau, kad naktinėtojai – tai gyviai, kurie gyvena mumyse. Kiekviename iš mūsų.  Gyviai, išlendantys paslaptinguoju metu. Ne viešumoj. Juk naktis – toks laikas, kai viskas išlenda: ir kas gražu, ir kas nelabai gražu, ir kas naivu, ir kas pikta. Tokia tat prasme naktinėtojai. Aš buvau jų daug prigalvojusi, ne viską įvykdžiau – tiek, kiek buvo įmanoma per porą mėnesių. Tikiuosi, kad dar pratęsiu. Bent dabar ketinu tai daryti“,- sakė Miglė Kosinskaitė.

Naujos temos - sveikintinos

Parodos atidaryme dalyvavę svečiai – dailininkės bičiuliai bei jos talento gerbėjai – sakė besidžiaugiantys jos naujausia ekspozicija.

Anželika Baroti, „Baroti“ galerijos (Klaipėda) vadovė: „Man sunku vertinti Miglės kūrybą, nes ji yra mūsų draugė. Be abejo, mes turėjome kelias jos personalines parodas „Baroti“ galerijoje. Visada seku jos kūrybą, matau, ką ji daro, ir  visa tai man įdomu ir priimtina. Miglė moka keistis, ieškoti, reaguoti į naujas situacijas. Ir tai labai smagu: mane stebina, jeigu dailininko kūryboje niekas nesikeičia.  Juk ir toj pačioj dainoj likti visiškai neįdomu. Tad šis temos pasikeitimas Miglės darbuose, mano nuomone, visiškai logiškas. Juolab kad ji viską daro nuoširdžiai, įdėdama save, ir ji, jos darbai bet kokiu atveju yra atpažįstami. Jaučiamas ir matomas jos stilius, jos braižas, o kad ieškoma naujų temų – tai sveikintina“.

Audra Kaušpėdienė, architektė:„Sudėtinga vertinti draugės kūrybą. Vargu bau ar aš norėčiau tai daryti. Juolab kad nesu nei menotyrininkė, nei tapytoja, ir negaliu kalbėti, vertinti iš profesionalaus taško.  Aš viską priimu labai emocionaliai. Antra, žvelgdama į jos kūrybą, į šitą parodą, aš, žinodama jos gyvenimą, matau darbuose atsispindint tam tikrus asmeninius aspektus. Šiandien, žiūrėdama į šiuos paveikslus, aš matau kitą Miglę. Ir, žinot, yra tokia nuomonė, kad nereikia pažinoti menininkų – dailininkų, rašytojų. Nes geriausia, kas yra, tai – jų darbai. Bet atsitinka taip, kad kartais iš pradžių susipažįsti su žmogumi, o paskui sužinai, kad jis dar ir kuria. Ir tiesiog puiku, kai tau patinka ir žmogus, ir jo kūryba“.

Miglės Kosinskaitės paroda „Nokturnal animals“ Ramybės galerijoje (Palanga, Vytauto g. 35) bus eksponuojama iki rugsėjo 30 dienos.