Artūras Orlauskas: "Dėl gyvenimiškos patirties stokos klysta ir šernai"

Apie septyniolika metų medžiojantis A. Orlauskas, sekmadienį grybavęs Kėdainių rajone, Šventybrasčio miške, susidūrė su anksčiau niekuomet neišmėgintu reiškiniu – prie šerno jis priartėjo kelių metrų atstumu ir gyvūną nufotografavo.

Humoristas jau buvo pasirengęs važiuoti namo, kai, iš lėto judėdamas automobiliu, ant nedidelio miško keliuko išvydo vaikštinėjantį šerną. Smalsumo genamas A. Orlauskas, pasiėmęs fotoaparatą, išlipo iš transporto priemonės ir pradėjo artėti link laukinio gyvūno. Jam, patyrusiam medžiotojui, neįtikėtinus jausmus sukėlė tai, kad šernas ne tik nebėgo nuo ateinančio priešo, bet netgi atsigulė ant tako ir... užmigo.

„Niekaip negalėjau suprasti, kas vyksta. Toks nutikimas man buvo pirmasis. Juk šernai iš toli užuodžia, išgirsta žmones ir sprunka nuo jų kiek išgalėdami“, - sakė A. Orlauskas.

Jis prisiminė, jog esant itin palankioms oro sąlygoms, prie šerno yra priartėjęs per 60 metrų atstumą. Tuo tarpu šįsyk užmigusį gyvūną jis net pajudino šaka. Supykęs, kad kažkas sutrukdė saldų sapną, šernas tuomet atsikėlė ir neskubėdamas nubėgo į mišką. A. Orlauskas, apie įvykį papasakojęs kitiems medžiotojams, padarė išvadą, jog žmonių kaip maro turintis bijoti gyvis tiesiog turi mažai gyvenimiškos patirties ir dar nieko nesupranta apie savo priešus. Iš šerno dydžio, pasak A. Orlausko, galima spėti, jog jis pasaulį teišvydo šį pavasarį. „Galbūt jo motina jau sumedžiota ar gyvūnas turi klausos problemų? Neįsivaizduoju, kokios kitos priežastys galėjo lemti tai, kad prie jo priėjau taip arti“, - sakė A. Orlauskas.