Rudens dovana mūsų kraštui, tai vasariški orai rugsėjo pabaigoje ir spalio pradžioje, vadinai „bobų vasara“, kai vėl pražysta gėlės, ore jau skraido voratinkliai.Rudens vasara – spalvinga vasara, nes medžiai nusidažo šiltom spalvom.
Psichinės sveikatos specialistai teigia, kad spalvos veikia mūsų savijautą fiziologiškai ir emociškai. Rimantė Vasiljeva parengė vaizdinę medžiagę apie „Kraštovaizdžio terapiją“, „Gėlių terapiją“ – žinomos Klaipėdos miesto vietos, dėmesys atkreiptas į apželdinimą ir spalvinę paletę . Pasidžiaugė, kad vasarą pati randa laiką betarpiškai kūrybai gamtoje, todėl pristato sukurtus darbus „Prie Virvytės upės“, „Pervalkoje“, „Parke“ „Kopose“, „Žvejys“. Autorės darbuose vyrauja dekoratyvinės gėlės: geltonos spalvos kardeliai, jurginai, rožės, saulėgrąžos, o purpurinės spalvos dominuoja petunijos Keli darbai skirti rudeniui „Sodas rudenį“ ir didžiausias tapybos darbas „ Vėjuotą auksinį rudenį“.
Poetė Rita Bijeikytė Gatautė savo eiles atrinko kiekvienam Rimantės tapybos darbui, dauguma eilėraščių iš knygos ,Kalbinu Žemę, Motiną, Tėvynę (Klaipėdos universitetas, 2013) Kiekvienas svečias savo ranka traukė iš vasaros kraitės dovanų – Ritos eilių posmą ilgam atminiui.
Renginyje dalyvavusi kaip garbės svečias nusipelnusi aktorė Nijolė Sabulytė perskaitė emocingai Ritos eiles „ Vasara praskries tarsi vaikiūkštis pievoj“, „Ruduo Žemaičių Kalvarijoj“ „Link metų atodangos“.
Renginio garbės svečias – žurnalo „Rusų Baltija“ redaktorė Natalija Kornilova Lajauskienė perskaitė Ritos eiles išverstas į rusų kalbą ir pristatė lietuvių poetų eiles išverstas į rusų kalbą knygoje „Likimas davė Lietuvą“ ( 2014 m.)
Renginio “Palydint bobų vasarą” dainos, spalvos, žodžiai palietė mus tikra vasaros šilumos banga. Kviečiame aplankyti parodą “Vasaros spalvos” iki lapkričio 8 d. (Turgaus gt. 7). Ritos Bijeikytės eilės dovanojamos Jums, skaitytojai, o jos knygas rasite bibliotekoje.
Grįžtant
Buvau
Vasaros
Kelyje,
Bet
Stipriau
Už vasaros
Grožį
Radau
Akimirkas
Sau:
Dovanota
Širdies
Knyga
Panardino
Ilgam
Tarp eilėrasčio
Klosčių,
Kad suprasčiau
Savo būties
Kardiogramą.
Vasara praskries
Vasara praskries tarsi vaikiūkštis
pieva
Ir nuklos pienių brydę pūkai.
Tiek troškimų sieloj paslėpta
Nuaidės į tolį laukais.
Nuskambės ilgesys begalinis ―
Prie švento ąžuolo parymot, palaukt
Ir, atsidusus sunkiai krūtinėj,
Gal suprast, ką tyloje girdžiu sau.
Vasara praskriejo pro šalį,
Veide šypsena saulėta rodės.
Kažkas siuntė geriausius linkėjimus
Ir paliko šviesioj atminty.
Kur paukščiai tavo skrenda?
Vingiuoja
Upelė į jūrą.
Takas sprunka
Į mišką.
Išduoto vaiko
Širdis
Neranda sau vietos.
Skamba
Lygumos, kalvos.
Lyžteli saulės
Liežuvis,
Nušvinta ažūrai
Gluosnio –
Gyvenimas jo lyg
Pėlynai kartus.
Skamba medžioklės ragai,
Kūno kalba išduoda –
Klibantys dantys ne tau
Ir duonos pluta ne turtuoliui.
Bejėgio vaiko širdis
Senesnė
Nei
Šimtamečio.
Aštuoniolikmečio pigi širdis
Anstoliams jau parduota.
Kas ją apgins?
Gal, kaip iš balno
Iškritęs, bedarbiu likęs
Jo tėvas?
Lietuva, kur eini?
Kur paukščiai tavo skrenda?
Ritos Bijeikytės Gatautės eilės
Rašyti komentarą