Įdomi ir neįprasta opuso sukūrimo istorija. 1785 m. kompozitorius gavo laišką iš Ispanijos, kuriame Kadiso katedros kardinolas prašė parašyti muziką Didžiojo penktadienio bažnytinei liturgijai. Kūrinyje turėjo būti septynios dalys, atliekamos pakaitomis su priešmirtinius Kristaus priesakus aiškinančio ir skelbiančio vyskupo pamokslu. Muzika turėjo sustiprinti kiekvieno iš septynių „žodžių“ emocinį poveikį. Taip atsirado J. Haydno kūrinys – septynios sonatos instrumentiniam ansambliui (smuikai, pučiamieji ir timpanai) su įžanga ir pabaiga.
Kodėl J. Haydnas sulaukė tokio prašymo? Anuomet pagrindinėje Kadiso bažnyčioje Didįjį penktadienį atlikdavo oratoriją, kurios atlikimo metu sienos, langai ir kolonos buvo aptraukiami juodu audiniu, ir tik vienas šviestuvas, kabėjęs centre, apšviesdavo šią šventą tamsą.
Pusiaudienį visas duris užrakindavo ir tada suskambėdavo muzika. Pakilęs į sakyklą vyskupas paskaitydavo vieną iš septynių žodžių ir jį pakomentuodavo. Baigęs jis nusileisdavo žemyn ir klaupdavosi prieš altorių. Pauzę užpildydavo muzika. Toks veiksmas kartodavosi septynis kartus. Jam ir turėjo būti skirta J. Haydno kompozicija.
Pirmą kartą šis instrumentinis kūrinys buvo atliktas 1876 m. Santa Cueva bažnyčioje Kadise ir nuo tada tapo labai populiarus. Netrukus kompozitorius ciklą pritaikė styginių kvartetui. Beveik tuo pačiu metu buvo išleista ir kūrinio transkripcija fortepijonui. Maždaug po dešimties metų J.Haydnas perdirbo kūrinį į oratoriją solistams, chorui ir orkestrui.
Gargždų Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje savą kūrinio interpretaciją pateiks Valstybinis Vilniaus kvartetas – Audronė Vainiūnaitė (I smuikas), Artūras Šilalė (II smuikas), Girdutis Jakaitis (altas), Augustinas Vasiliauskas (violončelė). Klausytojai išgirs ir skaitomą tekstą iš Vytauto Antano Dambravos knygelės „Septyni žodžiai“.
Valstybinis Vilniaus kvartetas gyvuoja jau 45 metus. Retas kuris Lietuvos kamerinės muzikos ansamblis gali pelnytai pasididžiuoti tokiu tvarumu ir sukaupta solidžia patirtimi. Keturis su puse dešimtmečio aktyviai pulsuojanti kvarteto kūrybinė veikla paliko ryškų pėdsaką Lietuvos kultūriniame gyvenime.
Vardas šiam kolektyvui buvo suteiktas 1973 m. Po šešerių metų paskirta Valstybinė premija, 2002 m. – Lietuvių fondo (JAV) kultūrinė muzikinė dr. Antano Razmos premija, 2004 m. – Lietuvos nacionalinė premija, o 2005 m. – Baltijos asamblėjos premija.
Viena pagrindinių ansamblio misijų – Vilniaus miesto ryškinimas pasaulio žemėlapyje. Valstybinis Vilniaus kvartetas apkeliavo daugiau kaip 50 pasaulio šalių. Lietuvos krašto muzikinę kultūrą jis garsino tarptautiniuose festivaliuose, koncertavo Niujorko, Maskvos, Sankt Peterburgo, Leipcigo, Vienos, Amsterdamo, Miuncheno, Toronto, Grenoblio, Zalcburgo garsiausiose salėse.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą