Šiemet debiutinį albumą, pavadinimu "Albumas, Raginantis Tautą“, išleidę "Liūdni slibinai“ gimtadienio gastrolėmis mini dvejų metų sukaktį. Trys aktoriai, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventai Aistė Lasytė, Vaidas Kublinskas ir Dominykas Vaitiekūnas virtualioje erdvėje save pristato taip: "Liūdni slibinai“ – muzikinėje erdvėje nepripažintas mitologinis darinys arba tiesiog jaunų aktorių grupelė, pasižyminti lyties, ūgio bei muzikinių (ir ne tik) nuotaikų įvairove.
Ši anaiptol ne šventa trejybė turi šventą tikslą – savo liūdnomis dainomis ir plikomis širdimis raginti kiekvieną lietuvį atsisakyti lengvabūdiškumo ir gyvenimo džiaugsmo.
Slibinų Smegenys – V. Kublinskas (gitara ir balsas) – nuolat filosofiškai kamšo egzistencines skyles ir rūpinasi grupės menine bei išliekamąja verte.
Slibinų Širdis – A. Lasytė (klavišai ir balsas) – jokių egzistencinių skylių nekamšo ir niekuo nesirūpina. Daug šypsosi ir taip suteikia grupei moteriško tyrumo.
Slibinų Siela – D. Vaitiekūnas (balsas ir barškalai) – moterų džiaugsmas, grupės populiarumo garantas ir nuolat strikinėjantis įrodymas, kad milžiniškai sielai sutalpinti užtenka mažo kūnelio.
Nors "Liūdniems slibinams” lipdoma humoristų etiketė, muzikantai mano, kad ne visi žmonės įsigilina į jų kūrybą: "Viską, ką sakome dainose, sakome rimtai. Tik pasinaudojame tam tikra stilistika.” Bet grupė ir pripažįsta, kad jos pasirodymas be pokštų irgi neįmanomas, nes tai būtų nuobodu.
Į "Liūdnų slibinų“ koncertus jau susirenka pilnos klubų ir teatrų salės, pirmąjį albumą muzikantai išleido už lėšas, kurias per gastroles paaukojo jos gerbėjai. Švelnios ironijos kupinos dainos įvairiausiomis temomis, grupės sugebėjimas kiekvieną koncertą paversti nedideliu spektakliu vilioja vis daugiau žiūrovų – nuo 50-mečių iki vaikų.
Atlikėjai pasakoja, kad kiekvienas albume įrašytas kūrinys turi savitą istoriją. Pirmiausia juos atranda eilėraštis, tada drauge su eilėmis, it kokie tekstų vadybininkai, ieško muzikos.
Gargžduose "Liūdni slibinai“ žada pristatyti šešias naujas dainas, iš kurių keturios, kaip jie teigia, nuspalvintos gedulo spalva. Kazio Binkio "Liūdna pasaka apie degtukus“. Tai – edukacinis rokenrolas, skirtas išmokyti nežaisti su degtukais ir klausyti kačių. Į grupės muzikinį repertuarą poeto Marcelijaus Martinaičio pavardė vėl įrašoma su Kukučio vardu ir šio istorija apie tai, kaip Kukutis džiaugėsi gyvas sulaukęs mirties. Taip pat bus pristatyta daina pagal poeto Sigito Gedos eilėraštį "Šuniukų vasara“. Eilėraštis-detektyvas bando ne tik išsiaiškinti, kas nutiko penktam iš penkių šuniukų, bet tuo pačiu atlieka ir visuomenę apšviečiančią misiją, pabrėždamas, jog negalima šuniukų atiduoti bet kam. Ketvirtoji gedulingos tematikos daina – pagal poeto Šarūno Banevičiaus tekstą sukurtas kūrinys, pasakojantis apie nešvento Petro pasikorimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą