Čia pat, muziejaus akvariume, veikia ir Meilės paštas: galima parašyti prisipažinimą meile ir įmesti į tikrą uoksą. Kaip to legendinio Valentino laikais. Gražiausių prisipažinimų autoriai bus kviečiami nemokamai apsilankyti Jūrų muziejaus vasario 12-13 dienomis rengiamoje Meilės dienos šventėje.
Pasak Jūrų muziejaus Akvariumo skyriaus vedėjo biologo Sauliaus Karaliaus, atvirame baseinėlyje tarp japoniškų karpių koi mitriai nardantis sidabrinis karosas (Carassius auratus), gerai pažįstamas ir akvariumistams ir žvejams mėgėjams.
- Vadinamoji auksinė žuvelė yra iš karpžuvių būrio ir priklausanti karpinių (Cyprinidae) šeimai, - sako biologas. – Nuo seno kaip dekoratyvinis gyvis laikytas Kinijoje ir Japonijoje tvenkiniuose arba tam specialiai pagamintuose porceliano induose. Iš Kinijos auksinė žuvelė pateko į Portugaliją, o iš ten išplito po visą Europą. Manoma, kad pirmąkart į Europą atvežta XVII a. Dabar yra išvesta įvairių dekoratyvinių atmainų, kurios auginamos akvariumuose.
Biologas juokauja, kad pasak pasakos, žmonių užgaidas pildanti žuvelė iš tiesų pati tapo žmogaus įnorių auka.
- Tos ilgais lyg undinėlių pelekais žuvytės nesugebėtų gamtoje išgyventi nė valandos, - sako S. Karalius. – Nes prašmatnius pelekus žmogus jai sukūrė dėl grožio, jie tokie dideli ir sunkūs, kad ne padeda, o trukdo judėti vandenyje.
Sidabriniai karosai yra labai mėgstami ir žūklautojų. Šios žuvies apstu Kuršių mariose. Tad čia tikriausiai ir slypi atsakymas, kodėl vyrai taip noriai ir dažnai traukia į žvejybą, Ant kabliuko užkibęs keptuvės dydžio karosas tikrai išpildys visas svajonės, norėdamas gyvas sugrįžti į gimtąsias marias.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą