Juozas Erlickas aplankė brolį

Juozas Erlickas aplankė brolį

Lie­tu­vių li­te­ra­tū­ros kla­si­ku va­di­na­mas Juo­zas Er­lic­kas su­ren­gė au­to­ri­nės kū­ry­bos va­ka­rą Nau­jo­jo­je Ak­me­nė­je.

Sce­no­je – hu­mo­ras rim­tu vei­du

Apie pust­re­čios va­lan­dos Nau­jo­sios Ak­me­nės kul­tū­ros rū­mų sce­no­je sa­vo kū­ry­bą pri­sta­ti­nė­jęs Juo­zas Er­lic­kas iš­ro­dė niū­rus mąs­ty­to­jas, ta­čiau klau­sy­to­jams ver­žė­si juo­kas ir pro aša­ras.

Ra­šy­to­jas pri­sta­tė nau­jau­sią sa­vo at­ra­di­mą „Lie­tu­vių pe­rio­di­nę len­te­lę“.

„Len­te­lė – aiš­ki kaip die­na, ir man aiš­ku, kad ji paaiš­kins vis­ką, vi­siems ir – per am­žius. Ir aš re­giu, kaip Lie­tu­voj vi­si lie­tu­viai tam­pa lai­min­gi, nes vi­si pa­ga­liau tvar­kin­gai su­si­dė­lio­ja į sa­vo vie­tas“, – len­te­lės pri­va­lu­mus dės­tė at­ra­dė­jas.

Au­to­rius sa­vo min­tis per­tei­kė ir dai­no­mis. Ypač daug kal­bė­jo apie sa­vo ban­dy­mus dirb­ti gy­dy­to­ju.

Siū­lė kaip iš­spręs­ti pen­si­nin­kų pro­ble­mą – vi­sus juos priim­ti į ka­riuo­me­nę, nes ta­da bus ir pa­val­gę, ir kel­nes tu­rės, ir lai­ku pa­ste­bės prie­šų pėd­sa­kus ant že­mės, nes aukš­tai gal­vos ne­be­pa­ke­lia.

Pap­ras­tai bend­rau­da­mas su klau­sy­to­jais, pra­šė pa­kel­ti ran­kas tuos, ku­riems anks­čiau bu­vo ski­ria­mi šū­kiai: „Te­gy­vuo­ja šau­nie­ji ce­men­ti­nin­kai“.

Ta­čiau sa­lė­je nie­kas ne­pri­si­pa­ži­no.

Sve­čias, džiaug­da­ma­sis lie­tu­viš­ku dė­kin­gu­mu, siū­lė vie­toj gė­lių at­neš­tus mai­še­lius ce­men­to krau­ti prie jo au­to­mo­bi­lio.

IŠ­RAIŠ­KA: Ra­šy­to­jas Juo­zas Er­lic­kas au­to­ri­nės kū­ry­bos va­ka­re Nau­jo­jo­je Ak­me­nė­je iš­ro­dė niū­rus, nors ger­bė­jai daž­nai juo­kė­si be­maž pro aša­ras.

 

Pa­bai­gė ab­sur­do ap­mąs­ty­mais

Ren­gi­nio pa­bai­go­je J. Er­lic­kas pa­skel­bė tik­rin­siąs žiū­ro­vų pa­dė­tį „Lie­tu­vių pe­rio­di­nė­je len­te­lė­je“ ir kvai­lu­mo ly­gį.

Iš pra­džių rei­kė­jo at­sa­ky­ti į klau­si­mą: „Ko­kia yra ne­kal­tu­mo pre­zump­ci­jos vir­šu­ti­nė gė­ry­bi­nė funk­ci­ja ir apa­ti­nė ne­su­de­gan­ti su­ma?“ Nie­kas ne­ži­no­jo.

At­sa­kė pa­ts tik­rin­to­jas: „Su­ma yra at­virkš­čiai pro­por­cin­ga są­ži­nės skers­me­niui. Gau­tą skai­čių dar rei­kia pa­dau­gin­ti iš už­pa­ka­li­nės an­gos įžam­bi­nės kvad­ra­to“.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder