Klaipėda švęs gimtadienį vikingų saloje

Jono kalnelio sala virs archajiškos fiestos vieta, kurioje svečiai galės persikelti į pajūrio autochtonų kuršių ir vikingų pasaulį, tapti viduramžių šventės dalyviais.

„Vyks ne tik tradicinės karių kovos, amatų pristatymas, senoviniai žaidimai ir kitokios linksmybės. Šiemet pasiūlysime paragauti ir senovinių patiekalų, kurie bus gaminami čia pat remiantis archeologine medžiaga. Didžioji renginio puošmena – beveik metus statytas vikingų ilgasis karo laivas, vadinamasis drakaras. Tokio Lietuvoje dar nebuvo. Viešai jis dar nerodytas“, – pasakojo kuršių gyvosios istorijos klubo „Pilsots“ lyderis Benas Šimkus.

Pagal Norvegijoje rastą IX amžiaus originalą pastatytas laivas bus prišvartuotas Dangės krantinėje, tad visi norintieji galės jį apžiūrėti, prisėsti prie irklų, tiesiogiai pabendrauti su milžinišką darbą atlikusiu lietuviu laivadirbiu.

Viduramžių maistas

Istorikai sutaria, kad Klaipėdai labai pasisekė, nes yra mažai miestų, žinančių savo tikslią įkūrimo datą. 1252 metais, kai rugpjūčio 1-ąją Kuršo vyskupas Henrikas sudarė sutartį su Vokiečių ordino vietininku Livonijoje Eberhardu fon Zeine, prieš tai sutaręs dėl taikos su artimiausiais kuršių didžiūnais, prasidėjo Memelburgo, dabar – Klaipėdos, istorija.

„Būtent todėl Klaipėdos gimtadienis, nepriklausomai nuo savaitės dienos, visada švenčiamas tik rugpjūčio 1-ąją. Jau trečius metus atsigręžiame į miesto ištakas, pačią ankstyviausią jo istoriją, atiduodame pagarbą ir duoklę šių kraštų autochtonams kuršiams. Greta susilieja ir kitų kultūrų elementai: santykiai su kaimynais Baltijos jūroje, skandinavų vikingais ir Livonijos ordinu, jo riteriais. Karių rekonstrukcijos leidžia žmonėms susipažinti su praeitimi daug patraukliau“, – „Lietuvos žinioms“ tvirtino Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys.

Renginį Jono kalnelio saloje organizuojančio klubo „Pilsots“ atstovai pripažino, kad šiemet programa bus kitokia nei pernai ar užpernai.

„Sala pasirinkta neatsitiktinai. Ją su krantu jungiantis medinis tiltas taps savotišku laiko tiltu į viduramžius. Saloje susirinkę žmonės galės įsijausti į senuosius laikus, tapti archajiškos šventės dalimi. Norime, kad jie ne tik grožėtųsi meistriškomis kovomis, pasirodymais, klausytųsi muzikos, bet ir valgytų, gertų, žaistų tarsi kviestiniai svečiai, apsilankę Klaipėdos gimtadienyje prieš šimtus metų. Tad paruošėme staigmenų“, – teigė B. Šimkus.

[CITATA]

Klubo nariai prieš renginį analizavo Klaipėdoje esančio Žardės piliakalnio, Palangos, Imbarės kuršių gyvenviečių archeologinių kasinėjimų medžiagą ir bandė sužinoti, ką valgė to meto žmonės.

„Beje, kuršiai vartojo labai daug... arklienos. Rasta daugybė jaunų arklių kaulų. Mes tokios mėsos negalėsime pasiūlyti, tačiau bus avienos, ožkienos, nes šių gyvulių mėsą XIII amžiuje kuršiai irgi gausiai valgė. Žardėje aptikta ir kiaulių kaulų. Įdomu tai, kad Palangos ir Žardės gyventojai skirtingai laikė mėsą. Palangoje į žemę jie įkasdavo pintus krepšius su mėsa, o Žardėje rastos užkastos statinės su kaulų likučiais. Klaipėdoje mėsa buvo sūdoma, ir tai, matyt, susiję su prekyba“, – aiškino „Pilsots“ nariai.

Klaipėdiečiai pirmieji išvys ką tik baigtą statyti vienintelį Lietuvoje kuršių karo laivą - drakarą. Klubo “Pilsots“ nuotr.

Druska mūsų kraštuose buvo gana brangi, kai kada net algas kariams ja mokėdavo, todėl gamindami maistą kuršiai skoniui paįvairinti naudodavo daug uogų, medaus. Dėl to patiekalai būdavo saldūs.

„Saloje vyks saviti kulinariniai eksperimentai. Iš vytintų žuvų virsime senovinę žuvienę. Kepsime vikingų duoną, kuri yra kitokia nei dabartinė. Bus verdamas alus, o klubo aludaris pasakos apie visą procesą ir įvairiausias žoleles, tinkamas šiam gėrimui pagardinti. Prieš savaitę Kartenos festivalyje išvirtas alus bus patiektas Klaipėdos gimtadienio svečiams degustuoti“, – kalbėjo kuršių rekonstruktoriai.

Pirmas drakaras

Kuršių istoriją tyrinėjantys mokslininkai sutaria, kad šios genties kariai, garsėję grobiamaisiais žygiais ir prekyba su užjūriu, galėjo plaukioti panašiais laivais, kokių rasta Skandinavijoje.

Mat vikingai ir kuršiai buvo tiesioginiai konkurentai Baltijos jūroje, skandinavų sagose minimas ne vienas jų susidūrimas. Iki šiol Lietuvoje niekas nesiėmė vikingų laikotarpio karo ir prekybos laivo – drakaro – rekonstrukcijos.

Beveik prieš metus šio darbo griebėsi „Pilsots“ laivadirbis Darius Petkevičius. Jis 11 mėnesių Kretingos rajone, netoli Kartenos kaimo, pats statė laivą.

„Buvau padaręs nedidelę, apie 5,5 metro ilgio, burvaltę, panašią į tokias, kokias turėjo skandinavų vikingai. O kai sumaniau pastatyti rimtą laivą, kaip prototipą pasirinkau garsųjį 21,5 metro ilgio IX amžiaus Osebergo (Norvegija) drakarą“, – „Lietuvos žinioms“ sakė laivadirbis. 

Šventėje bus galima išvysti ir sakalininko pasirodymą. Deniso Nikitenkos nuotr.

1904–1905 metais grupė skandinavų archeologų aptiko tokį laivą karaliaus pilkapyje (kartu su palaidotomis dviem moterimis, 14 žirgų ir trimis šunimis).

Tai buvo didžiulė sensacija. „Nenorėdamas eksperimentuoti pastačiau, konsultuodamasis su patyrusiais laivadirbiais, mažesnę šio laivo kopiją – 12 metrų ilgio. Jame – 10 irklų. Gaminant laivą teko susidurti su technologinėmis paslaptimis, nes drakarai laivų pasaulyje neretai vadinami tų laikų ferariais. Jis pastatytas privačiomis mano, brolio lėšomis, padėjo ir viena lietuvė išeivė Suomijoje. Dabar Klaipėdoje laivo laukia debiutas: jis pirmą kartą bus nuleistas į vandenį“, – neslėpė jaudulio D. Petkevičius.

Vardo dar neturintis kuršių drakaras bus prišvartuotas Dangės krantinėje prie įplaukos į Jono kalnelio fosą.

„Pasirodymą parengė ir sakalininkas iš Lenkijos. Tai jau prabangos ženklas, bet susijęs su mūsų istorija. Būtent per Klaipėdą, pastačius Memelburgo pilį, į kraštą atkeliavo įvairios Vakarų Europos mados. Svečiai galės jaustis kaip tikros aristokratiškos fiestos dalyviai: užkandžiauti, gurkšnoti gėrimus ir žiūrėti karių, sakalininko pasirodymus. Bus ir Livonijos ordino atstovų su visa šarvuote. Specialiai atvyks vienas garsiausių Lenkijos vikingų klubų „Wallhala“. O mėgstantieji senovės paslaptis galės stebėti, kaip prieš 1000 metų moterys dažė siūlus augaliniais dažais. Merginos iš klubo „Leitgiris“ imsis tikros alchemijos“, – pasakojo šventės organizatoriai.

Šios dienos renginio plakatas.

Saloje koncertuos ne tik senovinių dainų atlikėjai (grupės „Folks“, „Gyvata“, „Obelija“), bet ir antrus metus iš eilės į Klaipėdos gimtadienį atvyksiantys ugningieji Karpatų priekalnių kazokai „Joryj Kloc“ iš Ukrainos. Jie šiam renginiui paruošė staigmeną.