Klaipėdos gimtadienis: vikingų sala, kuršių kovos bei aludarių pasipriešinimas

Klaipėdos gimtadienis: vikingų sala, kuršių kovos bei aludarių pasipriešinimas

Antradienį, nutilus Jūros šventės aidams, uostamiestis pasinėrė į 765-ųjų įkūrimo metinių siautulį. Jono kalnelio sala virto viduramžišku kuršių ir vikingų pasauliu. Klaipėdiečiai bei miesto svečiai mėgavosi baltų užkandžiais, turėjo galimybę paragauti naminio alaus, stebėti atkurtas nuožmias Lenkijos ir Lietuvos karių dvikovas.

Šventės metu Dangės upėje šalia Biržos tilto prisišvartavo laivadirbio Dariaus Petkevičiaus rekonstruotas drakaras. Vyras pirmasis Lietuvoje atkūrė vikingų karo ir prekybos laivą. Jo rekonstrukcija truko 11 mėnesių.

Renginyje dalyvavę aludarystės ekspertai kvietė pasivaišinti natūralaus salyklo alumi. Meistrai pasakojo, esą idėja gaminti kilo tarsi pasipriešinimas alkoholio draudimo įstatymui. Natūraliai daromo alaus savikaina paprastai siekia 60 euro centų už litrą. Tačiau aludarystės procesas – sunkus ir varginantis.

Įpusėjus šventei Jono kalnelis tapo viduramžių dvikovų arena. Specialiai iš kaimyninės Lenkijos atvyko vienas garsiausių vikingų klubų „Wallhala“. Kovotojai atkūrė mūšio scenas ir kvietė pasigrožėti archeologiniu paveldu. Plieniniai kuršių šarvai, plačiaašmeniai kirviai bei ornamentais puošti peiliai tapo pagrindiniais miestiečių traukos objektais. Šventės organizatoriai pasakojo, jog pasidabruoto kardo gamybai tenka atseikėti iki 5000 eurų.

Vaikus ir suaugusiuosius stebino sakalininko pasirodymas. Vyras pristatė prijaukintas bei namų sąlygomis auginamas pelėdas, išdresiruotus erelius. Ratu sustoję žmonės aikčiojo matydami ore drąsiai sklandančius paukščius.

Saloje archajišką nuotaiką kūrė kalviai bei vytinių juostų audėjos. Kuklaus masto mugėje buvo siūloma įsigyti liejimo būdu pagamintų žalvarinių papuošalų. Šventėje dalyvavęs kalvis demonstravo ypatingą darbo procesą.

Gretimoje „Leitgirio“ klubo narių palapinėje sukabinti augaliniu būdu numarginti siūlai traukė aplinkinių žvilgsnius. Iš jų dalyvė Agnė Žukauskaitė vijo spalvotas vytines juosteles, kurios pasak jos turi mistinę prasmę.

„Dovanojamų juostų spalvos – labai svarbios, nes kiekviena iš jų reiškia skirtingas emocijas“, – teigė moteris.          

Klaipėdos miesto gimtadienį vainikavo Karpatų priekalnių kazokų „Joryc Kloc“ ukrainietiškas pasirodymas. Taip pat koncertavusios grupės „Folks“, „Gyvata“, „Obelija“ šventę pagyvino savo senovinėmis dainomis bei sutartinėmis. 

Sidebar placeholder