Magiškas perkusijos užtaisas
Didžiausią Europoje -16 hektarų - užimantį Japonišką sodą Mažučių kaime kuria meistras iš Japonijos Hajime Watanabe ir gydytojas Šarūnas Kasmauskas. Plynoje vietoje sužydėjo sakuros, erdvę papuošė tūkstančiai bonsai medelių, akmenų sodas, tvenkiniai. Sodas kuriamas pagal senąsias japoniško sodo tradicijas, atkartojant natūralią gamtą ir siekiant subalansuotos visumos. Pasak savininkų, iki šios dienos atlikta apie trečdalis sodo kūrimo darbų. Aštuntus metus čia rengiamas ypatingą lankytojų dėmesį pelnęs Japoniškas festivalis, kurio metu surinktos lėšos skiriamos tolimesniam sodo vizijos įgyvendinimui. „Mes nesinaudojam ES parama, Valstybės pagalba, sodas kuriamas Jums, Jūsų pačių pagalba. Kuo Jūsų daugiau atvyksta, tuo daugiau auga sodas“, sako Š. Kasmauskas.
Šių metų japoniško festivalio puošmena – išskirtinio stiliaus mušamųjų grupės „Dadadadan Tenko“ energija trykštantis perkusijos ir šokio šou. Nacionaliniame operos ir baleto teatre šis ansamblis vainikuos „Vilniaus festivalio“ renginių ciklą, o birželio 24 – 25 dienomis koncertuos ir surengs kūrybines dirbtuves Japoniškame sode.
Pasak sodo šeimininkų, tai tarsi svajonės išsipildymas. „Prieš dešimtmetį Vilniuje koncertavo Japonijos būgnininkų grupė „Yamato". Buvau pakerėtas. Užsidegiau kada nors pas mus ant Muzikanto kalno surengti panašaus lygio pasirodymą. Visa tai atrodė neįmanoma. Kad kažkur, į Lietuvos kaimą, kur net pavadinimo lentelės nėra, rinksis žmonės, gros būgnininkai iš Osakos, senovinius ritualinius šokius atliks atlikėjai iš vieno seniausių Japonijoje vienuolyno. O šiandien visa tai vyksta“, - emocijų neslepia Š. Kasmauskas.
Japoniškų būgnų grupę „Dadadadan Tenko“ 1987 m. įkūrė japonų šokėjas Isaya Mondori. Po beveik 20 metų trukusių japoniško šokio studijų jis pabandė išsilaisvinti nuo konservatyvių tradicinių scenos menų, ir ėmė ieškoti individualaus stiliaus. I. Mondori sujungė galingą būgnų taiko skambesį su šokio elementais ir subūrė „Dadadadan Tenko“ grupę.
Taiko – tradicinė japoniška perkusijos forma naudojant didelius būgnus. Sukurti maždaug prieš tūkstantį metų, būgnai buvo naudojami norint pelnyti dievų ir dvasių prielankumą. Vėliau ši būgnų grupė skambėdavo tradicinių Noh ir Kabuki teatrų pasirodymų metu. Ilgainiui taiko tapo muzikine meno forma, jungiančia muzikinį ansamblį ir griežtai suderintus judesius. Tokį taiko žinome ir šiandien, o išskirtinis jo bruožas – dinamiškas grojimo stilius.
„Dadadadan Tenko“ yra modernaus meno kolektyvas, savo pasirodymuose derinantis tradicinę Japonijos kultūrą su šiuolaikine. „Todėl mes ne tik grojame, bet į savo programas įpiname įvairių pramoginių ir dramos elementų“, – sako ansamblio meno vadovas I. Mondori. Nuo pirmojo pasirodymo grupė žavi ir stebina publiką visame pasaulyje. Jos nariai meistriškai groja japoniškais būgnais ir kitais tradiciniais japoniškais instrumentais (trijų stygų liutnia shamisen, bambukine išilgine fleita shinobue ir kt.).
Jauni, ekspresyvūs ir energingi „Dadadadan Tenko“ atlikėjai kviečia leistis į muzikinę kelionę, kurios pagrindiniai herojai – ritmas ir judesys, perteikiantys įvairias būsenas, nuotaikas, net ritualus. Koncertinėje programoje išvysime būgnų, fleitų ir ritualinių varpelių garsų lydimą apsivalymo šokį „Gausos ragas“, kuriuo išvaikomos piktosios dvasios ir kviečiama laimė; stebėsime japoniškų būgnų ir vakarietiškos perkusijos roko ritmų susiliejimą numeryje „Neo-rock“. Teatrališkais judesiais, skirtingų grojimo stilių provokacijomis ir „mūšiais“, aštuoni grupės perkusininkai pasakos apie džiaugsmą, pyktį ir liūdesį, drąsą ir aistrą pasitinkant ateitį. Šį energetinį užtaisą papuoš Fu Jitsukawa atliekami išskirtinio grožio šokiai.
„Tenko siekia pralinksminti žmones ir pakylėti juos emociškai. Norime perduoti bent dalį savo energijos ir nuotaikos. Tikimės, kad klausytojai bus sužavėti mūsų koncerto ir įkvėpti kitą dieną pradėti puikiai nusiteikus“, – sako I. Mondori.
Nuo arbatos ceremonijos iki sakralinių šokių
Festivalio metu nuo 13 val. lankytojų lauks išskirtiniai renginiai – arbatos gėrimo ceremonija, galimybė nusifotografuoti su tradiciniu, šiandien jau tik švenčių metu dėvimu vyrų ir moterų rūbu kimono, kovos menų aikido ir kendo demonstravimas, shindokai-kan karate ir beginklės technikos jujitsu pristatymas. Vytauto Didžiojo universiteto Japonistikos klubas „Hashi” kvies į popieriaus karpinių kamikiri, talismanų o-mamori, lankstinių iš popieriaus origami, japoniškų skirtukų, berniukų šventės dekoratyvinių karpių koi nobori ir vasaros festivalio Tanabata dekoracijų gamybos dirbtuves, taip pat kaligrafijos, japoniškų žaidimų pamokas.
Šiemet festivalyje arbatos ceremoniją ves Ura-senke mokyklos meistrė Michiko Shigeeda. Tradicinės japonų kultūros ji mokėsi šeimoje, vėliau studijavo pas iškilius meistrus. Senosios Ura-senke arbatos mokyklos 16-osios kartos mokytojas Sen Soushitsu jai suteikė arbatos ceremonijos meistrės vardą „Soubi“. Gyvendama užsienyje kartu su vyru, dabartiniu Japonijos ambasadoriumi Lietuvoje Toyoei Shigeeda, meistrė Soubi siekia skleisti japonų kultūrą, rengia arbatos ceremonijas ir kitus tradicinės kultūros pristatymus.
Arbatos gėrimo ceremonijos esmė – vidinis dalyvaujančiųjų ryšys, susikaupimas, apmąstymai, pokalbis su pačiu savimi, su menu, laikantis keturių pagrindinių arbatos gėrimo ceremonijos principų – harmonijos, pagarbos, švaros ir tylos.
Kamakuroje įsikūrusios Tsurugaoka Hachimangu šintoistų šventyklos šventikai pakvies stebėti sakralinius šokius mikagura, lydimus imperatoriškųjų rūmų muzikos.
Šintoizmas – seniausia Japonijos animistinė religija. Jos šalininkai garbina gamtą, gamtos reiškinius ir juos įkūnijančias dievybes kami. Šintoistų mituose kalbama apie gamtos jėgą, suteikiančią gyvybę žemei ir įtakojančią žmonių gyvenimą. Japonai išreiškia savo dėkingumą kami jas linksmindami tradiciniais ritualiniais šokiais, muzika ir dalyvaudami įvairiuose festivaliuose, rengiamuose kiekvienoje Japonijos šventykloje.
Kamakuros miestas yra viena istorinių Japonijos sostinių, XII a. tapusi politiniu šalies centru, kai įtakingo samurajų klano atstovas Minamoto Yoritomo ten įkūrė pirmąją karinę vyriausybę – Kamakuros šiogūnatą. 1180 m. Minamoto Yoritomo pastatė Tsurugaoka Hachimangu šintoistų šventyklą, skirtą dievui Hachiman – Minamoto klano ir viso samurajų luomo globėjui. Iškilmėse, skirtose naujos šventyklos statybų pabaigai imperatoriaus rūmų muzikantai atliko mikagura šokius, ir jų tradicija tęsiasi iki šių dienų
Tsurugaoka Hachimagu neprarado savo reikšmės iki šių dienų, ji laikoma viena iš šalį saugančių šventyklų. Šventykloje nuolatos vyksta įvairios šventės ir scenos menų pasirodymai. Per metus ten apsilanko apie 18 milijonų lankytojų.
8-tas japoniškas festivalis vyks po atviru dangumi, žiūrovams sėdint ant žolės, tad lankytojams rekomenduojama prigriebti iškylautojų rinkinį, pledų, bet svarbiausia – šaunią draugiją ir gerą nuotaiką. Siekiant išvengti automobilių spūsčių, kviečiama atvykti valandą prieš renginio pradžią. Laikas laukiant neprailgs - bus galima pasivaikščioti ir pasigėrėti žydinčiu sodu. Gurmanų džiaugsmui festivalio metu veiks japoniška virtuvė.
Bilietus galima įsigyti visose „Tiketos“ kasose ir renginio dieną Japoniškame sode.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą