Parodoje pristatomuose kūriniuose sekama urbanistinio landšafto pėdsakais ieškant architektūrinių utopijos ženklų - atklydusių iš netolimos praeities ir tyliai vegetuojančių šalia (filmai "Susitikimas", 2012, "Sekimas", 2011, fotografijų ciklas "Kurortas", 2007, ir kiti), arba visai neseniai sukurtų ir jau grimztančių į užmarštį (piešinių ciklas "Centras", 2009). Architektūriniai statiniai meta šešėlį ant mūsų gyvenimų: atspindi mūsų dabartines būsenas ir besikeičiančius lūkesčius.
Specialiai Klaipėdos kultūrų komunikacijų centrui sukurtame filme "Susitikimas" bei su juo susijusiuose objektuose ir piešinyje ant sienos veiksmas nusikelia į kaimyninę Kaliningrado sritį. Filme pristatomas susirašinėjimas su bendraamže Svetlogorsko gyventoja, kuri internete ieško pažinčių draugystei. Susirašinėjama vyro vardu neprisipažįstant, kad bendravimas skirtas meniniam projektui.
Pasak parodos kuratorės, menotyrininkės Laimos Kreivytės, Kristina Inčiūraitė yra viena įdomiausių šiuolaikinių menininkių, savitai jungianti kino, architektūros ir pasakojimo erdves. Jos fotografijos, piešiniai, kino ir videofilmai konstruojami kaip funkcionalistinis pastatas, komunikacines konstrukcijas iškeliant į išorę.
Menininkę domina realybės ir fikcijos susidūrimas, išgalvotos ir tikros istorijos sąsajos. K. Inčiūraitės asmeniniai istorijos tyrimai grindžiami ne archeologija ar etnografija, o dabarties išgyvenimo suintensyvinimu. Žiūrovas ne pasyviai stebi vaizdus, o įsijungia į naratyvo konstravimą - iš kadrų ir pasakojimų dėlioja savo istoriją. Kiekvienas naujas Kristinos projektas pateikia vis daugiau įkalčių vizualinių detektyvų mėgėjams. Šios parodos raktas - "sek paskui mane".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą