Miuziklas “Pranašas: kartokite MYLIU!"

Meilė ir išdavystė, gimimas ir mirtis, kūno aistros ir žemiški malonumai – tai ne saldžios raudonos širdelės ar nupudruota verksminga drama, o tikru širdies skambesiu ir nuostabiais balsais prabilsiantis miuziklas „PRANAŠAS. Kartokite: MYLIU!“ . Gyvo garso sceninį koncertinį veikalą netrukus išvys visa Lietuva.
Muzikinėje išpažintyje „Kartokite: MYLIU!” žinomi atlikėjai – patirs meilę ir išdavystę, bus valdomi melagingų kūno aistrų, blaivaus proto ir žmogiškos tuštybės, išmoks atleisti ir vėl pamilti brangų žmogų. Tai ne vaidmenys, o gyvenimiškos patirtys, artimos ir suprantamos kiekvienam iš mūsų.

  Meilės istoriją kūrė  scenos virtuozai – Povilas Meškėla,  Šorena ( LRT laidos Auksinis balsas dalyvė), „Rebelheart“ grupės lyderis Darius Mickus, Vladas Kovaliovas, Augustė Vedrickaitė,  „Thundertale“ narys Laurynas Bakšys, dainininkas Egidijus Sipavičius,  Tadas Juodsnukis ( TV 3 laidos Romeo ir Džiuljeta dalyvis, P.Meškėlos mokinys.) Fausta Drulytė  ir kt. 

  Vyro - Pranašo vaidmenį atliekantis Povilas Meškėla sunkiai rinko žodžius įspūdžiui nusakyti.  „Labai daug gražių minčių, man patinka prasmingas miuziklo tekstas. Mums tenka didelė atsakomybė, kad kiekvienas žodis pasiektų klausytoją. Šio kūrinio reikia klausytis širdimi. Kiekviena eilutė turi savo jėgą.“

Kaitina gyvenimo grimasos
 Egidijaus Sipavičiaus, Dariaus Mickaus ( dubleris) ir Vlado Kovaliovo (dubleris), atliekantiems „Pižono“  vaidmenį – visų blogybių įsikūnijimas. Šis veikėjas – tai holivudinis prodiuseris, galvojantis tik apie pinigus, žemiškus ir kūniškus malonumus. „Man patinka pikti personažai, – sako Egidijus. – Gal savyje turiu daug blogio? Mane kaitina tokios neigiamos gyvenimo grimasos, aistros, todėl man nesunku įsijausti.“
E. Sipavičiaus veikėjas mėgaujasi gyvenimu, visais jo teikiamais malonumais ir purtosi bet kokios atsakomybės už savo poelgius. „Juk pasielgiu labai blogai – išskiriu laimingą ir gražią porą, suvedžioju merginą ir palieku ją besilaukiančią kūdikio. Ir dėl to visai nesigraužiu, puikiai jaučiuosi“, – apie savo vaidmenį pasakoja Egidijus.
Pasak atlikėjo, labai daug žmonių mano, kad tokia gyvenimo filosofija yra teisinga. „Matyt, reikia tokių niekingų žmonių, jie – lyg atsvara gėriui. Prie gražių dalykų greitai priprantame, juos suvokiame kaip kasdienybę, o blogio apraiškos mums atveria akis. Iš tiesų tai, kas gražu, nėra savaime suprantama, tai reikia vertinti ir džiaugtis. Blogis yra kaip juodas šešėlis, išryškinantis šviesą“, – mano dainininkas.
E. Sipavičiaus kūrybinę biografiją šis vaid­muo praturtins: „Esu tvarkingas džentelmenas, gyvenantis be jokių skandalų. Tačiau mes visi turime ydų, kurių neafišuojame. O tokie vaidmenys leidžia išsikrauti scenoje, kad nereikėtų tokiam būti gyvenime.“
R. Radzevičiaus sukurta muzika žinomam dainininkui labai įdomi, skirta nekasdieniniam dainavimui. „Kažkada bandžiau į savo repertuarą įtraukti šio kompozitoriaus kūrinių, tačiau supratau, kad ši muzika nėra pop­sas, – dalijasi mintimis atlikėjas. – Ji nedera prie šviesų mirgėjimo, netinka paprastam pasismaginimui. Joje yra labai didelis emocinis krūvis. Tokie darbai išlaiko muzikinio gyvenimo pusiausvyrą, nes turi būti ne tik kasdieninio maisto, bet ir dieviškosios ambrozijos.“

Šis vaidmuo – manyje
Augustė Vedrickaitė  ir Tadas Juodsnukis – Mergina ir Vaikinas, tarp jų įsižiebia meilė. Augustė susižavėjusi šiuo kūriniu, nes jame – tikras gyvenimas, ne vien tik juoda ir balta. 
„Man nereikia įsijausti į šį vaidmenį, nes jis jau yra manyje“, – Augustės akys spinduliuoja kaip ir jos Merginos. Neseniai grįžusiai iš Norvegijos, kur liko jos mylimasis, Augustei artimos ir suprantamos meilės, ištikimybės, išdavystės temos. 
Augustės kuriama Mergina sako: „Yra daug cukraus pudros, makaronų, muilo burbulų, babkių, žiaurumo, orgazmo, bet jokios suknistos meilės, nė lašo.“ Iš tiesų, gyvenime būna ir tokių emocijų, tačiau kaip nuostabu, kai nusivylimo akimirką šalia atsiranda mylintis žmogus. Vaikinas: „Aš tavęs nepamiršau, tu man esi ledai ir dainos, lietus ir burbulai, sniegas ir saulė, gėlės ir muzika, aidinčios gatvės.“
„Tokios emocijos – tikras stebuklas. Žmonės atranda vieni kitus ir užpildo savimi. Meilė atskleidžia savo grožį, kai šalia atsiranda blogis. Tik įskaudintas žmogus žino, kas yra pozityvūs jausmai“, – mano Augustė.
Premjerai Kaune ji kasdien ruošėsi maždaug po penkias valandas – mokėsi tekstą, lavino dainavimo techniką. Pasak atlikėjos, pasirengti muzikiniam spektakliui jai nėra lengva dėl iki šiol neišmėginto miuziklo žanro. „Reikia ne tik gerai dainuoti, bet ir vaidinti. Man tai – nauja sritis“, – sako A. Vedrickaitė.
Ji, ne vienus metus sekusi paskui kitų svajones, išmoko daryti tik tai, ką pati nori. Todėl, pasak dainininkės, jei „Pranašas. Kartokite: MYLIU!“ jos nedomintų, paprasčiausiai būtų atsisakiusi dalyvauti miuzikle.

Asmeninė patirtis kitokia
Tadui taip pat atrodo, kad šis kūrinys yra realaus gyvenimo atkartojimas poezijoje ir muzikoje, tačiau jo asmeninė patirtis kitokia – jis nėra patyręs išsiskyrimo, išdavystės, tik meilę. „Todėl man įsijausti sunkiau, tenka ieškoti įtikinamų išraiškos priemonių“, – sako atlikėjas. 
Augustė mano, kad tai pasakojimas apie nepaprastą meilę, nes vaikinas myli merginą, net ir turinčią nuodėmių, klystančią. Tadas nesutinka: „Nepavadinčiau šios meilės tyra, juk tai išdavystė.“ Augustė: „Taip, mergina nusižengia, bet dėl to ji savęs nekenčia, baudžia save, o vaikinas išsaugo tikrą meilę, ir jos nepasmerkia.“
Augustė ir Tadas jau įsijautė į savo vaid­menis, pajuto vienas kitą kaip scenos partneriai, nors susipažino visai neseniai. Jie net neįsivaizduoja, kaip reikėtų dainuoti, jei parinktų kitus atlikėjus ir jų pora iširtų. „Man būtų sunkiau su Šorena“, – prisipažįsta Tadas. „Kai jauti ryšį su žmogumi, daug paprasčiau dirbti“, – jam pritaria ir Augustė. Juk scenoje reikės bučiuotis ir tų bučinių bus labai daug...
Miuziklas baigiasi laimingai. Meilė nugali visas kliūtis, todėl, kad ir kas atsitiktų, kartokite – „myliu“. Augustė pakartoja kažkieno pasakytus žodžius: „Kol nėra geros pabaigos, tai dar ne pabaiga.“

Nemėgsta saldžios meilės 
Laurynas Bakšys, taip pat atliekantis Vaikino vaidmenį, pripažįsta, kad šio veikėjo charakteris kitoks nei jo, todėl sukurti šį charakterį jam didelis kūrybinis iššūkis. Reikia atrasti ir savo santykį su R. Radzevičiaus muzika. 
„Su autorine daina susidūriau savo muzikinės karjeros pradžioje prieš dešimt metų, kai dalyvavau įvairiuose konkursuose, kai skambinau gitara studentų vakaruose prie žvakių ir koncertavau klubuose. Manau, žiūrovams bus įdomu, nes šiame miuzikle bandau savaip interpretuoti, perteikti savo patirties sintezę. Režisierius gana liberaliai vertina muzikinę išraišką, svarbu, kad ji nekontrastuotų su pagrindine muzikine linija. Tai, ką darai, turi būti tikra ir nuoširdu. Nesvarbu, kaip dainuoji – kaip bardas, rokeris ar pop­muzikos atlikėjas, svarbiausia, kad būtų atskleistas kūrinio grožis“, – teigia Laurynas. 
Pasak atlikėjo, šis miuziklas – dramos išraiška, simbolizuojanti amžinąją meilę. Tokie žodžiai sakomi prie altoriaus, kai vyras ir moteris vienas kitam prisiekia meilę iki mirties, amžinai. Galbūt artimą ir brangų žmogų galima prarasti, ne fizine, o dvasine prasme, tačiau visomis priemonėmis reikia jį susigrąžinti. 
„Man, kaip rokeriui, tokie dainų tekstai yra gana tolimi, niekada nekartoju „myliu“. Tačiau patiko režisieriaus požiūris, kad nesistengiama parodyti saldžios meilės. Žiūrovai tikrai nepamatys paviršutiniško popso, tik tikrąsias vertybes, kurios svarbios kiekvieno mūsų gyvenime. Aš nemėgstu ir nevertinu sentimentų, raudonų širdelių. Man meilė yra aukščiau“, – teigia Laurynas. 

Žavisi kūriniu
Šorena Džaniašvili žavisi turiningu kūriniu, nuostabia muzika ir prasmingais žodžiais. Miuzikle ji įkūnija Merginą, klaidžiojančią tarp meilės ir išdavystės, mylinčią ir kenčiančią, išduodančią ir savęs nekenčiančią. 
Pati Šorena nepatyrė tokių gyvenimo klystkelių, miuzikle juos teks suvaidinti. Prieš šešerius metus į Lietuvą atvykusi gruzinė Šorena turėjo tik vieną tikslą – padirbėti rengiant televizijos laidas ir susitaupyti pinigų mašinai. Tačiau rudu aksomu spindinčios akys, atviras ir nuoširdus veidas, skambus balsas ir judesių plastika padėjo pelnyti pripažinimą ir populiarumą. 
Ji neliko nepastebėta ir netrukus gavo kvietimą dalyvauti muzikiniame televizijos projekte. Pradėjusi dirbti su televizijos prodiuseriais ir profesionaliais atlikėjais, Šorena greitai tobulėjo, koncertuodama aplankė daugelį Lietuvos miestų. 
Didelės permainos įvyko ir asmeniniame gyvenime: prieš trejus metus Šorena sumainė aukso žiedus su aktoriumi Audriumi Bružu, o praeitą vasarą pora susilaukė sūnaus.

Giluminė kalba
Miuzikle „Pranašas. Kartokite: MYLIU!“ amžinąsias vertybes padės atskleisti ir Kauno dramos teatro šviesų dailininkas Vladimiras Šerstobojevas. Jo sukurtos vaizdo instaliacijos prabils meilės kalba. Šviesos ir spalvos turi savitą prasminį kodą, kuris sustiprins emocinį kūrinio poveikį. 
Miuzikle fleita gyvai gros Kauno muzikinio teatro orkestro fleitininkė Fausta Drūlytė. Įpratusi groti iš natų fleitininkė sako, kad pirmą kartą teks improvizuoti. R. Radzevičiaus kūrinyje fleitos partiją atlieka Neda Malūnavičiūtė. „Tikrai neatkartosiu to paties, nes mūsų skirtingos profesinės patirtys“, – sako Fausta. 
Režisierius Ričardas Vitkaitis mano, kad miuziklo išskirtinumas – neeilinė atlikėjų komanda. „Jų požiūris į meilę ir neištikimybę gali būti įdomus. Juk tai – ne miuziklas, o muzikinė išpažintis apie savo jausmus, nusivylimus, skaudulius. Šis pastatymas turi sulaukti savo žiūrovų“, – neabejoja R. Vitkaitis. „Muzika ir dainų tekstai iš tiesų užburia, o scenoje pasakojama istorija įtraukia“, – pritaria ir prodiuseris Audronis Vitkauskas.

„PRANAŠAS: kartokite MYLIU!“ per muziką, žodį ir vaizdą, atskleidžia vyrų ir moterų tarpusavio santykius. Tai mūsų gyvenimas: gimimas, dviejų širdžių susiliejimas, išmintis ir branda.  Kūrinys jautriai palies kiekvieną iš mūsų, pažadins prisiminimus, privers nubraukti ašarą, ar švelniai nusišypsoti…  

Vienas iš „PRANAŠAS: kartokite MYLIU!“ muzikinių darbų yra tapęs itin populiaraus dainininko Marijono Mikutavičiaus albumo „Degančios rankos“ hitų.

Tikimės jog miuziklas nepaliks abejingo nei vieno žiūrovo.