Senųjų amatų dienos Neringoje ypatingos tuo, kad čia amatininkai ne tik pardavinėja savo dirbinius, bet ir mielai bendrauja su žmonėmis, pasakoja apie dirbinių istoriją, tradicijas, leidžia patiems ką nors pasigaminti.
Kiekvienas norintis „Medžioklės kampelyje“ galėjo išbandyti savo taiklumą šaudydamas iš lanko, timpų arba mėtydamas kirvį į taikinį. Tie, kurie tai darė pirmą kartą sulaukė instruktorių pagalbos.
Ramesnius festivalio lankytojus traukė priešistorės dirbinių gamyba iš kaulo, rago, titnago, odos. Taip pat galima buvo pamatyti kaip yra žiedžiami puodai, atliekami kalviški darbai. Vienas iš festivalio amatininkų čia pat, prie visų, lankstydamas ir kaldamas karštą metalą gamino senovinius žalčiukus. Kitas žongliruodamas kūjų kalė monetas.
Visi norintieji galėjo paskanauti tradicinio žemaitiško kastinio, šviežiai keptos duonos, vėžių virtų ant akmenų, senojo tradicinio ir įvairių skonių alaus. Taip pat festivalyje žmones viliojo įvairių žolelių, mėsos, žuvies ir sūrio kvapai.
Šventės metu Klaipėdos universiteto mokslininkai Gvidas Slach ir Nijolė Strakauskaitė, remdamiesi archeologiniais ir istoriniais duomenimis festivalio svečius supažindino su senovės Kuršių gyvenimo būdu, įvairiomis amatų subtilybėmis.
„Ar žinote kas yra raugo keramika? Ir kodėl ji taip pavadinta? Raugo, ne todėl, kad puodus raugtume, o todėl, kad gamybos procese puodai yra merkiami į atskiestą duonos raugą. Puodai yra įkaitinami iki raudonumo ir pamerkiami. Raugas yra organinis produktas, todėl jis įkepa į šukę. Ištraukus indai atrodo lyg iš medžio drožti. Viskas daroma ne dėl estetikos, o todėl, kad iki 15 amžiaus nebuvo glazūros“, – susirinkusiems apie senovės Kuršių puodų gaminimo ypatumus pasakojo N. Strakauskaitė.
„Senųjų amatų dienos“ buvo neįsivaizduojamos be vikingų ir kuršių kovų, senovinių šokių pamokų ir senovinės muzikos ansamblių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą