Prasidėjo jis tikrai įspūdingai. Pirmoje vakaro dalyje buvo pristatyti du nauji šokio spektakliai, o ypatingo žiūrovų dėmesio susilaukė šokio spektaklis „Diagnozė – krepšinis“ (chor. I.Kuznecova). 5 aikštės žaidėjai pasakojo daug kam negirdėta mūsų mėgstamo sporto istoriją. Ir gal tiksliau būtų pasakyti, bandė atskleisti tai, kas slepiasi po šiuo sportu.
Vaikinai Saulėtekio bendrabučio balkonuose po pralaimėjimo pamatę tamsiaodžius rėkia „gaidžiai jūs“, turtingo krepšininko medžioklė ir krepšinio pinigų galia, krepšininkų žmonoms tenkantis psichologinis spaudimas, pagaliau, ta mūsų vienybė pasitinkant medalininkus, kai, rodos, užtektų vieno politiko žodžio ir mes nuverstumėme valdžią – tai tik kelios spektaklio provokacijos, nepalikusios abejingų.
Scenoje 5 žmonių komanda, 2 merginos ir trys vaikinai, savo raumeningais kūnais žaidė tiek su krepšinio lankais, tiek su šviesomis. Muzika... Nuo vaizduotėje nurengiamų šokėjų iki kartėlio klausant „nesikankink dėl medalio“. Šis pasirodymas daugelį juokino, tačiau kitus grąžino į pergalių ir pralaimėjimų išgyvenimą.
„Prisiminiau, savo vaikiną, kaip jis mane mokė žaisti krepšinį kieme, nežinau, tačiau užplūdo tokie jausmai“, - pasakojo vilnietė Alina. Dar linksmiau, kad šių eilučių autorius prisiminė, kaip kadaise Linas Kleiza krepšinio stovykloje atiminėjo iš jo mamos iškeptas bandeles, bet tai jau praeitis, laikas antram pasirodymui.
Po to buvo parodyta choreografo M.Banzai šokio miniatiūra „Naktis“. Stilinga, rafinuota, techniška, skoninga... Lietuvoje tikrai yra gerų ir talentingų jaunųjų menininkų ir tik stuobriui savivaldybėse gali atrodyti kitaip... Ach, kažką pavadinau stuobriu?
Po miniatiūros visi žiūrovai kėlėsi į kitą salę, kur klausėsi muzikos, kurios daugelis net nebuvo girdėję. Šį pasirodymą renginio vedėjas pavadino „folk –trans mišiomis“. Ant scenos auką dievams aukojo projektas „Driezhas”. Ir auka tikrai buvo dosni... Ritmai, gražus balsas tarsi vertė rėplioti tą „driezhą“ po kiekvieno sielą, sujauktą ar ne, švarią ar su neišneštomis šiukšlėmis. „Driezho“ nieks negalėjo pagauti, net raumeningų krepšininkų penketukas, nebent tyla ir gęstančios šviesos scenoje.
Įdomiausia, išėjus į lauką parūkyti, buvo matyti po šio fenomenalaus muzikinio pasirodymo „Menų doko“ duris atidarančių žmonių veidus. Jie buvo... Neabejingi... Antikos laikais žmonės po vaidinimo pajusdavo katarsį, o tokių veidų, kokius mačiau vakar, dabar galėčiau rasti nebent istorijos vadovėlio iliustracijoje... Ir tai tik pirmoji diena... Susitinkam vakare.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą