Likus porai dienų iki šventės pradžios, vyko pats pasiruošimo jai įkarštis. Tačiau „Vakaro žinių“ pakalbintas jos meno vadovas ir direktorius docentas Algirdas Šumskis neleido net suabejoti, kad kas nors nebus padaryta laiku ir tinkamai.
„Paskutinės dienos visada būna pačios karščiausios ir vyksta intensyviausi darbai. Šiuo metu kaip tik bandome prisiskambinti Aukščiausiajam, kad atsiųstų gerą orą. Ir atrodo, kad jis mus išgirdo, nes sekmadienį prognozuojama šiluma be lietaus. Tad laukiame ir tikimės sulaukti žiūrovų, bent jau ne mažiau, nei bus pačių dalyvių. Visus kviečiame į šią gražią šventę“, - nepaisant rūpesčių buvo puikiai nusiteikęs A.Šumskis.
Planuojama, kad įspūdingame renginyje pasirodys daugiau kaip 250 iš visos šalies atvykusių meno kolektyvų - chorai, šokėjai, liaudies instrumentų orkestrai ir kapelos. Renginio organizatoriai tikisi sulaukti apie 7 tūkst. dalyvių. Apskaičiuota, kad vien choristų bus daugiau kaip 5 tūkst. Dainuos vaikų, jaunimo, vyrų, moterų ir mišrūs suaugusiųjų chorai.
„Šioje dainų šventėje pasirodys įvairiausių meninių žanrų atstovai: chorai, etnografiniai ir folkloriniai ansambliai, liaudies instrumentų orkestrai, šokėjai. Renginys pasižymės ir tuo, kad ketiname atgaivinti pučiamųjų instrumentų orkestrų tradicijas - koncertuos kolektyvai iš Vakarų Lietuvos miestų. Taigi laukiame gražios dainų šventės, kur visi jos dalyviai - dainininkai, šokėjai, orkestrantai - įsilies į Lietuvos muzikinę kultūrą, parodys individualų, savitą braižą, patys gaus įkvėpimo, pritrauks daugiau muzikos ir meno gerbėjų. Lietuvos vakarų krašto dainų šventės tikslas - per lietuvišką dainą ugdyti ir jaunąją kartą, puoselėti chorinio dainavimo bei dainų švenčių tradicijas“, - teigė A.Šumskis.
Kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe, Lietuvos liaudies kultūros centru ir Lietuvos chorų sąjunga Lietuvos vakarų krašto dainų šventę organizuoja ir rengia A.Šumskio vadovaujama Klaipėdos miesto chorinė bendrija „Aukuras“, gyvuojanti jau beveik tris dešimtmečius.
Pagrindinis šventės koncertas sekmadienį (17 val.) vyks uostamiesčio Vasaros koncertų estradoje. Į ją dalyviai iškilminga eisena trauks miesto gatvėmis. Pastaroji 16 val. prasidės Liepų gatvėje.
Įkvėpimo prasminguose Vydūno žodžiuose „Dainoje - tautos dvasia“ randantys šventės organizatoriai šiemet atsisakė idėjos dedikuoti ją konkrečiai asmenybei ar svarbiai datai paminėti. Jų teigimu, kas daugiau nei pati dainų šventė yra geriausia dedikacija Lietuvai.
Šios šventės ištakos siekia praėjusio šimtmečio pradžią. Ir nors sovietmečiu buvo prigesinta, ją pavyko atgaivinti.
„Pirmosios dainų šventės Klaipėdoje buvo labiau vokiškos, tačiau 1927 metais Klaipėdos krašte įvyko pirmoji Mažosios Lietuvos lietuvių dainų šventė. Tarpukariu dar surengtos kelios dainų šventės, tačiau kai vokiečiai 1938 metais aneksavo Klaipėdą, tradicija kuriam laikui nutraukta. Po karo ji atgaivinta ne iš karto. Iš pradžių Lietuvos vakarų krašto dainų šventės tapo pasirengimo etapais prieš respublikines dainų šventes. Tik tuomet, kai Klaipėdoje pradėjo veikti Muzikos akademijos fakultetai, čia prasidėjo aktyvesnis chorų judėjimas. Ir nuo tada pradėtos rengti reguliarios dainų šventės, jos vyko Žalgirio stadione, Laikrodžių muziejaus kiemelyje ir kitose vietose. 1983 metais pastačius Vasaros estradą šventės vyksta tik joje“, - prisiminė A.Šumskis.
Kitais metais Lietuvos vakarų krašto dainų šventė minės 90 metų jubiliejų.
„Viena šventė pasibaigs ir iš karto prasidės kita. Galima sakyti, kad pasiruošimas jubiliejui jau dabar vyksta“, - sakė A.Šumskis.
Finansiniai sunkumai buvo pagrindinė priežastis, dėl kurios ši šventė dvejus metus iš eilės (2013-2014 m.) nevyko. Tačiau šiemet Klaipėdos miesto savivaldybė jai skyrė 15 tūkst. eurų.
„Rengti dainų šventes įpareigoja Dainų švenčių įstatymas, bet šie dalykai buvo truputėlį nesustyguoti. Dėl ilgalaikio bendradarbiavimo su Klaipėdos miesto savivaldybe mums pavyko susitarti dėl naujų sąlygų ir pasirašyti trišalę sutartį dėl dainų švenčių rengimo tarp savivaldybės, chorinės bendrijos „Aukuras“ ir Lietuvos liaudies kultūros centro. Mes ilgą laiką link to ėjome. Tai istorinė sutartis, kuri leidžia ramiau atsipūsti ir nuosekliau rengti dainų šventes“, - džiaugėsi A.Šumskis.
Prieš šią šventę sutvarkyta ir ilgus metus apleista stovėjusi Vasaros estrada. Nors dėl to švente gėrėtis galės mažiau žmonių. Taupant pinigus išardyti suoliukai dviejuose šoniniuose žiūrovų sektoriuose.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą