Vasarą išlydi Šiaulių dramos teatro meilės istorijos

Šiaulių dramos teatras pajūrio svečius ir gyventojus kviečia vasarą palydėti su dviem nuostabiomis meilės istorijomis, kurios jautriai pakutena žiūrovų sielas: Palangos senojoje gimnazijoje ketvirtadienį (rugpjūčio 28 d.) – žiūrovų simpatijas užkariavusi graudžiai juokinga romantinė M. Panjolio istorija „Duonkepio žmona“ (rež. A. Lebeliūnas), o penktadienį (rugpjūčio 29 d.) – spektaklis „Nora“ (rež. S. Račkys) pagal į UNESCO kultūrinio paveldo sąrašą įtrauktą H. Ibseno dramą. Ir ne tik pačios pjesės ypatingos. Jose vaidina brandūs, įvertinti ir žinomi aktoriai: „Duonkepio žmonoje“ pagrindinis herojus Duonkepys – „Auksinio scenos kryžiaus“ nominantas Sigitas Jakubauskas, o „Noros“ scenoje vienu metu – dvi studijų, teatro ir televizijos draugės Inga Norkutė-Žvinienė ir Jūratė Budriūnaitė-Kamrazer bei dviejų dramos teatrų vadovai Antanas Venckus, Šiaulių dramos teatro vadovas, ir Vytautas Kaniušonis, Panevėžio teatro „Menas“ meno vadovas.

Šmaikšti prancūzų dramaturgo Marselio Panjolio pjesė „Duonkepio žmona“ pajūrio gyventojams jau žinoma. Prieš šešiolika metų Klaipėdos dramos teatre ją buvo pastatęs tas pats režisierius Arvydas Lebeliūnas. Jo įsitikinimu, Lietuvos teatruose yra tik trys Duonkepį galintys suvaidinti aktoriai. Tuomet už uostamiestyje sukurtą Duonkepį aktorius Vytautas Paukštė buvo apdovanotas „Kristoforu" kaip geriausias sezono dramos aktorius. Pjesė su nauja jėga atgimė Šiauliuose. Spektaklis tapo teatrų sezono favoritu: net dviejuose festivaliuose žiūrovai išrinko jį geriausiu spektakliu, jo žiūrėti renkasi pilnos salės. Duonkepį scenoje įkūnijęs aktorius Sigitas Jakubauskas už šį vaidmenį pelnė geriausio aktoriaus titulą ir buvo nominuotas garbingam „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimui. Režisierius Arvydas Lebeliūnas neišduoda, kas trečiasis Lietuvoje dar gebėtų suvaidinti Duonkepį, bet neslepia, kad yra įsimylėjęs šią pjesę: „Tos pjesės sėkmė ta, kad žiūrovas pamatys save, pažvelgs į tai, kas giliai: prisimins, kada yra suklydęs, supykęs, nesugebėjęs atleisti ir dėl to gal ką praradęs. Pjesėje meilė suvokiama per paradoksą: jei žmogus nusidėjo, tai atrodytų logiška – jį nubausti, o čia jam atleidžiama – tai jau išmintinga. Kai atleidi – susigrąžini kažką" . Neištikimybės istorija, kai duonkepio gražuolė žmona naktį pabėga su jaunu piemeniu, scenoje virsta gražiu ir kiek romantišku pasakojimu apie atleidimą ir meilę, stipresnę už pyktį ir nusivylimo kerštą.

„Nora“ – spektaklis, pastatytas pagal bene garsiausią norvegų dramaturgo Henriko Ibseno dramą „Lėlių namai“. Tai sukrečiantis pasakojimas apie jauną moterį, kurią kaip žavų vaiką, gražią lėlytę mylėjo tėvas, vėliau – vyras. Nora, gelbėdama savo vyro advokato gyvybę, įvykdė nusikaltimą – suklastojo tėvo parašą. Apie tai sužinojęs sutuoktinis Helmeris galvoja tik apie save ir savo reputaciją, o žmonos poelgio nesupranta ir pasmerkia. Nusivylusi Nora nebesutinka gyventi apsupta melo ir palieka nemylimą vyrą bei jo namus. Režisieriaus Sigito Račkio sumanymą scenoje įgyvendina stipri aktorių komanda: Norą vaidina Jūratė Budriūnaitė-Kamrazer (už šį vaidmenį prieš penkerius metus apdovanota kaip geriausia aktorė), jos draugę Kristiną įkūnija – Inga Norkutė-Žvinienė (beje, nuo studijų laikų likusi draugė ir gyvenime, ir scenoje, ir televizijoje), Helmerį vaidina Vytautas Kanišonis, Krogstadą – Antanas Venckus, Ranką – Rolandas Dovydaitis.

Spektaklių pradžia – 19 valandą Palangos senojoje gimnazijoje: rugpjūčio 28 d., ketvirtadienį, - „Duonkepio žmona“, rugpjūčio 29 d., penktadienį, - „Nora“. Bilietai – gimnazijos kasoje (Jūratės g. 13/Maironio g. 1) arba internete www.ticetmarket.lt. Informacija tel.: 8 698 82297, 8 684 06587.