W. A. Mozarto "Don Žuanas": kas gi jo nepažinojo?

Don Žuano - nerimstančio moterų viliotojo personažas įvairių pasaulio kraštų kultūrose gyvuoja labai seniai. Jau viduramžių legendose skirtingais vardais jis pasirodydavo tai Italijoje, tai Ispanijoje, tai Vokietijoje ar Prancūzijoje...

Kas gi jo nepažinojo? Nenorėdamas nuskriausti nė vienos moters, Don Žuanas nuo blondinių skubėjo pas brunetes, o nuo italių pas ispanes... Užkariavęs įvairių tautų folklorą, vėliau jis sėkmingai persikėlė ir į skirtingus meno žanrus.

Pirmuoju literatūriniu Don Žuano istorijos šaltiniu laikoma vienuolio Gabrielio Tellezo (pasirašinėjusio Tirso de Molina pseudonimu) 1630 m. sukurta pjesė "Viliotojas iš Sevilijos, arba Akmeninis svečias". O jau XVIII a. vos ne visi Europos teatrai bei klajojančios trupės kūrė spektaklius panašiais siužetais.

Susirinko garsi kūrėjų komanda

"Don Žuano" kūrybos Klaipėdoje ėmėsi garsių kūrėjų komanda: dirigentas iš Austrijos Josefas Wallnigas, režisierius Jonas Vaitkus, scenografas Gintaras Makarevičius ir kostiumų dailininkė Sandra Straukaitė.

Spektaklio muzikos vadovas J. Wallnigas - garsus austrų dirigentas ir Wolfgango A. Mozarto muzikos žinovas. 1980 m. jis tapo "Mozarteum" universiteto profesoriumi, o 2006 m. Zalcburge įkūrė Mozarto operų institutą (MOI), kuris iškovojo autoritetą tarp pasaulio muzikų. Profesorius J. Wallnigas laikomas Austrijos, Zalcburgo ir W. A. Mozarto muzikos ambasadoriumi: keliaudamas po pasaulį, jis veda W. A. Mozarto muzikos interpretacijos meistriškumo kursus.

"Nėra idealaus Don Žuano, tinkančio visoms be išimties. Negalėtų būti ir idealios Don Žuanės, kuri taptų priimtina visiems. Bet kuriuo atveju donžuanizmas yra tiek vyriškas, tiek ir moteriškas reiškinys, slypintis kiekviename iš mūsų", - teigia režisierius J. Vaitkus.

Trys solistų sudėtys

"Don Žuaną" repetuoja gausus jaunų ir pripažintų operos solistų būrys. Šiam pastatymui ruošiamos net trys pagrindinių partijų atlikėjų sudėtys.

Pagrindinė Don Žuano partija patikėta Žygimantui Galiniui, Mindaugui Rojui ir Steponui Zoniui, jo tarno Leporelo - Igoriui Bakanui, Egidijui Dauskurdžiui ir Artūrui Kozlovskiui. Žavingąja Dona Ana, neskubančia tikėti Don Žuano meiliais žodeliais, scenoje taps Rita Petrauskaitė ir Agnė Stančikaitė, o jos sužadėtiniu Don Otavijumi - Edgaras Davidovičius, Tadas Jakas ir Aurimas Raulinavičius. Meilikautojo paliktosios Donos Elviros partiją dainuos Beata Ignatavičiūtė, Gabrielė Kuzmickaitė ir Dovilė Kazonaitė. Į nuotakos apgaudinėjamą valstietį Mazetą persikūnys Kšištofas Bondarenko ir Modestas Narmontas, jo naiviąją sutuoktinę Cerliną vaidins Monika Pleškytė, Rasa Ulteravičiūtė ir Rosana Štemanetian. Tašką visoje Don Žuano istorijoje padėsiančio Komandoro, arba Akmeninio svečio, partija atiteko Valdui Kazlauskui ir Viliui Trakiui.

LNOBT "Metų operos vilties" apdovanojimą bei Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro "Publikos simpatijos" nominaciją šiemet pelnęs solistas Steponas Zonys apie darbą su režisieriumi J. Vaitkumi kol kas daugžodžiauti nelinkęs: "Labai mėgstu šią operą, o ypač - Don Žuano partiją. Tiesa, šis pastatymas nebus tradicinis, nes režisierius "Don Žuano" siužetą mato ir kaip draminį veikalą, ne tik kaip operą... Medžiaga - įdomi, repetuoja puikūs dainininkai, su dauguma dirbu ne pirmą kartą. Visa kita - tik po premjeros", - žada solistas S. Zonys.

Don Žuano partiją ruošiantis Mindaugas Rojus antrino, jog dirbti tenka daug. "Bet to reikalauja kiekviena nauja partija. Tenka ir paskaityti, ir paklausyti kitų solistų įrašų... Visgi vien klausydamasis neišmoksi, reikia bandyti atlikti pačiam", - sakė M. Rojus.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro primadona Rita Petrauskaitė, rengdama Donos Anos partiją, bando sau išsiaiškinti šio personažo istoriją: "Opera "Don Žuanas" prasideda žmogžudyste: gindamas dukters garbę, žūsta Donos Anos tėvas Komandoras. Ana prisiekia atkeršyti už tėvą. Operos metu mano herojė išlieka tvirta, jausmingai dramatiška, ištikima, drąsi. Ana įkūnija tokias svarbias žmogiškąsias vertybes kaip moralė, meilė ir ištikimybė duotai priesaikai", - vardija R. Petrauskaitė, pritarianti režisieriui J. Vaitkui, Aną vadinančiam šios operos "moraliniu stuburu".

Pasak R. Petrauskaitės, Anos muzikinė partija "aistringai ir jautriai dramatiška". "Dainuoti W. A. Mozarto muziką yra ir didelė atsakomybė, ir didelis malonumas: dinaminė žaismė, meistriški rečitatyvai, virtuoziški  pasažai. Anos vaidmuo reikalauja dviejų sunkiai suderinamų dalykų - lengvo balso valdymo ir kartu dramatinio "moralinio stuburo". Džiaugiuosi suteikta galimybe dainuoti šioje operoje ir išbandyti save, atrasti naujų balso spalvų", - teigė solistė.  

Stipri, bet nelaiminga asmenybė

"Don Žuanas -  tai beprotiškos narsos, kunkuliuojančios energijos, nenugalimo optimizmo ir meilės gyvenimui įsikūnijimas. Tačiau jo egoizmas, panieka garbės ir moralės įstatymams tampa nelaimių šaltiniu visiems, kad ir ką sutiktų savo gyvenimo kelyje. Tai stipri asmenybė, pripažįstanti tik savo pasirinktas taisykles.

Ar ir operos herojus Don Žuanas buvo priklausomas nuo nevykusių santykių su moterimis? Taip. Ir jis tai suvokė. Bet tai laimės jam nesuteikė. Don Žuanas neturėjo svarbaus dalyko - ramybės sieloje. Jo gyvenimo variklis buvo nuolatinis adrenalinas ir pavojingos situacijos. Ir Don Žuanui blogai baigėsi, kaip ir buvo galima tikėtis", -  aiškino psichologė, žmogiškųjų santykių ekspertė Viktorija Gončiarova.

W. A. Mozarto biografai "Don Žuane" įžvelgia dramatiškų tėvo ir sūnaus santykių atspindžius. Visgi pats kompozitorius savo operą pavadino "linksma drama" (drama giocoso), o toks apibūdinimas būdingas "opera buffa" žanrui. Tačiau tai anaiptol nereiškia, kad W. A. Mozarto muzika lengvai atliekama. Priešingai - ji kupina sudėtingo, atlikėjų sunkiai pasiekiamo, bet žiūrovų itin geidžiamo paprastumo.

"Don Žuanas" - operų opera

"Don Žuanas" - nepranoktas W. A. Mozarto muzikos šedevras. Net jei genialusis kompozitorius nieko daugiau nebūtų sukūręs, vien dėl šios operos jis būtų pelnęs nemirtingą šlovę. Anot žymaus vokiečių rašytojo, kompozitoriaus ir dailininko Ernsto Theodoro Amadeuso Hoffmano, W. A. Mozarto "Don Žuanas" yra "operų opera".

Pasaulinė šios operos premjera įvyko Prahoje 1787 m. Būtent W. A. Mozarto kūrinyje  aistringas meilės guolio riteris ir nepailstantis moterų suvedžiotojas pirmąkart buvo apdovanotas nepasotinamu alkiu kiekvienai gyvenimo akimirkai ir panieka mirties šmėklai.