Puiki scenografija, įspūdingi kostiumai, šviesos efektai ir gera, kokybiška muzika - tai, kuo mėgavosi net ir per lietų į aikštę susirinkę žmonės. Pasislėpę po skėčiais jie niūniavo moderniai perdarytas melodijas, žavėjosi moderniu šokiu ir klasikiniu siužetu.
"Džiaugiuosi, kad Klaipėdoje yra gabaus jaunimo, džiaugiuosi, kad Klaipėda nuėjo tinkamu keliu. Yra, ko rimtiems žmonėms paklausyti, o kiti tegul eina ir spygauja su visokiais Mantais", - sarkastiškas buvo Kazimieras iš sostinės.
Pirmoje eilėje buvusiam žiūrovui labiausiai patiko plastiški šokių elementai ir, žinoma, simpatiškos vokalistės su Egle priešakyje.
Scenoje pasirodęs jaunimas džiaugėsi, kad Jūros šventės organizatoriai rado vietos ir jiems, o tokie renginiai, jų nuomone, padės išjudinti įprotį didžiąsias šventes minėti dažnai per televiziją šmėžuojančių veidų draugijoje, paliekant vietinių kūrėjų potencialą antrajame plane.
Anot muzikos studijos „Grock“, kurioje prieš ketverius metus gimė roko operos idėja, vadovo, muzikos pedagogo Lino Švirino, kartą per metus vykstanti Jūros šventė, kurios dienomis visas šalies publikos dėmesys nukrypsta į uostamiestį, yra puiki dingstis pristatyti ryškiausias kūrybines iniciatyvas, labiausiai pavykusius klaipėdiečių muzikinius projektus visai Lietuvai. „Visai šaliai žinomų svečių sveikinimai yra svarūs ir reikalingi. Tačiau esu tikras, kad didžiausios šventės scenos turėtų tapti erdve klaipėdietiškiems akcentams“, – įsitikinęs L. Švirinas.
Pirmoji roko operos „Eglė žalčių karalienė“ versija 2008 metais sumanyta uostamiesčio muzikos studijoje „Grock”. Jos ugdytinė Kristina Muravjova parašė muziką S. Nėries eilėms ir kartu su drauge Gintare Paulikaite subūrė bičiulius bendram projektui. Šis pirmiausia pristatytas koncertu, o po metų išaugo į muzikinį spektaklį, kuris buvo atliktas Jaunųjų talentų festivalyje Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre (KVMT). Lyriškos instrumentinės dainos, nesenstanti dramatiška meilės istorija, jaunatviškas atlikėjų veržlumas tąsyk sužavėjo ne vieną.
Dabar projekto atlikėjų sudėtis dėl suprantamų priežasčių yra visiškai pasikeitusi – dauguma jų baigė studijas, tapo įvairių meno sričių profesionalais, o daliai iš jų muzika liko tiesiog pomėgis.
Dainų autorė ir pirmoji Eglės partijos atlikėja K. Muravjova pagrindinį vaidmenį patikėjo profesionaliai džiazo vokalistei ir tarptautinių konkursų laureatei, Klaipėdos universiteto vokalo dėstytojai Raimondai Vaičiūtei, kuri rengia naują kūrinio aranžuotę.
Roko operos „Eglė žalčių karalienė“ režisierė – Prancūzijoje gyvenanti ir į Lietuvą specialiai atnaujinti projekto sugrįžusi Lina Linkevičiūtė, kuriai pirmasis šio kūrinio sceninis pastatymas tapo sėkmingu režisūros studijų baigiamuoju darbu. Spektaklio choreografė – Kauno šokio teatro „Aura“ šokėja Indrė Puišytė – praturtino roko operą naujais vizualiniais sprendimais.
Rašyti komentarą