Šiemet nevalstybiniai teatrai iš 17 gavo tik tris apdovanojimus ir tai, anot diskusijos rengėjų, yra pernelyg menkas dėmesys alternatyviam Lietuvos teatrui.
Tokią diskusiją ir provokuojančio pavadinimo akciją "Dedu kryžių ant scenos kryžių" šalia Klaipėdos dramos teatro surengė Apeirono teatro įkūrėjos, režisierės Eglė Kazickaitė ir Greta Kazlauskaitė. Iš žvakučių suformavo didelį kryžių, kuris simboliškai švietė prie teatro įėjimo iki pat teatralų ceremonijos pabaigos.
Ieško bendraminčių
Anot G. Kazlauskaitės, kasmet didėja valstybinių ir nevalstybinių teatrų atskirtis: "Tai neleidžia jaustis pilnaverčiu teatru ar tikėti, kad mūsų teatras apskritai yra reikalingas kultūros pasauliui."
"Mes nesame nusiteikę prieš pačius apdovanojimus, prieš nominacijas ar prieš apdovanotus teatralus. Mes neabejojame jų profesionalumu. Bet mes keliame klausimų dėl "kryžių" komisijos darbo kokybės. Ar išlieka lygiavertė konkurencija tarp tų spektaklių, kuriuos komisija stebi gyvai, ir kitų, stebimų tik kompiuterio ekrane? - kėlė klausimą E. Kazickaitė. - Juk vaizdo įrašas yra miręs teatras."
Anot akcijos organizatorių, viena didžiausių problemų, kad komisijos nariams vos per dviejų mėnesių laikotarpį tenka didžiulis krūvis peržiūrėti visus konkursui pasiūlytus spektaklius. Šiemet jų buvo net 81, pranašaujama, kad kasmet jų tik daugės. Pasak E. Kazickaitės, galbūt derėtų pailginti spektaklių vertinimo trukmę - kad teatrologai spėtų gyvai pažiūrėti visus pasiūlytus darbus.
Akcijos dalyviams taip pat užkliuvo tai, kad šiemet "Auksinių scenos kryžių" komisijos nariams pagaliau leista patiems teikti pasiūlymus, tačiau profesionalūs Lietuvos teatrologai lyg ir nieko nepasiūlė. Nejaugi per vienerius metus jie nieko įdomaus nepamatė? O gal jie nevaikšto į spektaklius?
Drąsios akcijos organizatorės teigė nesistengiančios keisti tvarkos ar teikti pasiūlymų, kaip patobulinti sistemą, o siekiama tik suvienyti bendraminčius teatralus.
Tiesa, tokią alternatyvų teatrą kuriančio jaunimo reakciją esą iššaukė viešas komisijos narės, teatrologės Audronės Girdzijauskaitės pasisakymas apie vizitą Klaipėdoje (apie tai jau rašė "Vakarų ekspresas"). Tačiau merginos neneigia, kad nuvylė ir žinia, jog abu Apeirono teatro pasiūlyti spektakliai nesulaukė komisijos dėmesio ir nebuvo nominuoti "Auksiniam scenos kryžiui".
"Meluočiau, kad nebuvo nusivylimo. Tačiau skaudulio nejautėme. Skaudulys buvo principinis, jog apskritai nominantų sąraše buvo pernelyg mažai nevalstybinių teatrų. Juk net patys kritikai kalba, kad pernai būta kaip niekad daug įdomių nevalstybinių teatrų premjerų. "Auksinių scenos kryžių" apdovanojimuose tai turėtų atsispindėti", - sakė E. Kazickaitė.
Krūvis nebuvo per didelis
Į Apeirono teatro organizuojamą renginį atvyko būrelis visuomenininkų, Baltijos kamerinio operos teatro atstovų, nepriklausomų teatro kūrėjų, taip pat buvęs "Auksinių scenos kryžių" komisijos narys Andrius Jevsejevas.
Tikrąją komisijos darbo virtuvę savo akimis matęs teatrologas dalinosi nusivylimu, jog dirbant tokiame konservatyvių pažiūrų sambūryje "pramušti" naujas idėjas, atkreipti jų dėmesį į šiuolaikiškus judėjimus, jaunus menininkus yra pernelyg sudėtinga.
"Ką čia ir kalbėti, kai komisijos nariai viešai skundžiasi dėl didelio krūvio, kad nieko nespėja, kaip jiems sunku per tokį trumpą laiką pažiūrėti daug spektaklių. Visa tai kelia keistas emocijas. Juk profesionalūs teatro vertintojai, atėję į komisiją, bent dalį spektaklių turėtų būti matę. Aš pats, pradėjęs dirbti komisijos nariu, du trečdalius tų metų spektaklių jau būdavau peržiūrėjęs. Taigi, kalbant apie laiką ir fizines jėgas, man toks krūvis tikrai nesudarydavo problemų", - pasakojo buvęs "kryžių" komisijos narys.
A. Jevsejevui taip pat pasirodė keista, kad devyni komisijos nariai nepasiūlė nominacijoms matytų spektaklių, ir mano, kad komisija nėra susipažinusi su tvarka, pagal kurią dirba.
Įdomu dar ir tai, kad tarp nominacijų būta ir nelogiškų komisijos sprendimų.
"Nesuprantu, kodėl debiuto ar jaunojo menininko nominaciją gavo 44 metų kostiumų dailininkė (Jevgenija Rusakova. - Autor. past.), kuri viename valstybiniame teatre spektaklius stato jau ne vienerius metus, - svarstė pašnekovas. - Visi tie nominantų trejetukai tėra kažkieno sugalvota fikcija."
Akcijoje dalyvavęs iš Vilniaus atvykęs režisierius, buvęs Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentas Žilvinas Vingelis taip pat liejo nusivylimą, kad "Auksiniai scenos kryžiai" tėra "sušventinta karvė".
Šie apdovanojimai, anot jo, turėtų aprėpti visą Lietuvos teatro lauką. Gaila, jog įvertinimų kasmet daugiausiai susižeria valstybiniai teatrai, o jaunieji teatro kūrėjai iš nevalstybinių teatrų lieka "ant ledo".
Pašnekovas mano, kad tokiu atveju derėtų apskritai atskirti klasikinį ir alternatyvųjį meną, ir skirti atskirus apdovanojimus.
"Jei komisija neaprėpia viso Lietuvoje sukurto teatro, ji privalo pasirinkti, kokį teatrą vertinti", - mąstė jis.
Paklaustas, kodėl tiek mažai vilniečių atvyko į Klaipėdą viešai išreikšti savo pozicijos apie apdovanojimus, vaikinas sakė, kad galbūt trukdo baimė "išsišokti iš vadinamosios teatro hierarchijos". Jis taip pat išdavė, kad tarp jaunų nepriklausomų kūrėjų vyrauja konkurencinga atmosfera, kurią sukuria kova dėl valstybės skiriamų krepšelių.
Vis dėlto tokių susibūrimų vyksta ir Vilniuje, kur jauni teatralai diskutuoja apie valstybinių teatrų vykdomą politiką.
"Vieno teatro nuomonė"
"Auksinių scenos kryžių" komisijos pirmininkė Veronika Janatjeva šią akciją vadino gana tyliu protestu, kadangi žvakutės buvo uždegtos tuomet, kai ceremonija jau buvo prasidėjusi, tad svečiai akcijos nė nepastebėjo.
"Manau, kad tai - labiau socialinių tinklų akcija, neturėjusi aiškaus taikinio. Kiti nevalstybiniai teatrai joje nedalyvavo, nes, kiek žinau, nesutiko su Apeirono teatro idėjomis. Ši akcija yra tiesiog vieno teatro nuomonė", - sakė pašnekovė.
V. Janatjeva mano, kad Apeirono teatras savo drąsią poziciją išreiškė tuomet, kai E. Kazickaitė ir G. Kazlauskaitė neatėjo atsiimti miesto teatralų apdovanojimo - "Padėkos kaukės": "Galbūt merginos mano, kad tai joms per menka? Nežinau, man sunku komentuoti, nes su Apeirono teatru neturėjome gyvo kontakto."
Paklausta, ar vis dėlto bus atsižvelgta į teatralų kritiką ir pasiūlymus tobulinti komisijos darbo tvarką, pašnekovė sakė, kad komisija jau daug metų diskutuoja su Kultūros ministerija ir savo ruožtu šiemet ir vėl pateiks rekomendacijas dėl tvarkos pakeitimų.
Vis dėlto, anot jos, nereikėtų A. Girdzijauskaitės viešai išsakytos nuomonės laikyti bendra komisijos nuomone: "Painioti vieno komisijos nario nuomonę su oficialia mūsų pozicija yra ne tik paviršutiniška, bet ir vaikiška."
"Apėjo" sistemą
Pašnekovė prieštaravo buvusiam komisijos nario pasisakymui, kad nominantų trejetukas yra sukurtas fiktyviai. Esą nominacijų formuluotės ir sąrašai sudaromi įprasto balsavimo būdu.
"Vienos nominacijos yra tradicinės, kurių kiekvienais metais laukia publika, kitas keičiame ar koncentruojamės į tam tikras teatro sritis ir sukuriame naujas. Šiemet nusprendėme likti prie senos tvarkos.
Beje, ankstesniais metais prašėme buvusio komisijos nario Andriaus Jevsejevo pasiūlyti kokių nors įdomių, naujų sprendimų nominacijoms, kaip galėtume pertvarkyti sistemą, kurią jis jau tuomet vadino konservatyvia ir neatspindinčia teatrinės tikrovės. Tačiau jokio pasiūlymo jis nepateikė, - kalbėjo V. Janatjeva. - Taigi vieši pasisakymai, kad komisija yra kvaila ir kažko nedaro, man atrodo, yra nekorektiški."
Anot jos, konkurso komisija aktyviai neteikė pasiūlymų šiemet dėl to, kad reglamentas buvo pakeistas jau prasidėjus konkursui. Tačiau, nepaisant to, dalis komisijos narių apėjo sistemą ir pateikė savo pasiūlymų, tarp jų ir pati V. Janatjeva, kuri už gyvenimo nuopelnus nominacijai pasiūlė legendinį aktorių Regimantą Adomaitį.
Siūlo vienytis
Paklausta, ką ji mananti apie apdovanojimus alternatyviam teatrui, "kryžių" komisijos pirmininkė sakė, jog alternatyvus konkursas būtų labai sveika ir gera idėja. Tiesiog to turi kažkas imtis.
"Vis dėlto reikia džiaugtis tuo, ką turime. Raginu nepamiršti to, kad jokia kita meno sritis neturi nacionalinių apdovanojimų, kuriuos skiria Kultūros ministerija. Iš visų meno sričių pagerbtas tik teatras. Deja, teatralai kasmet tik bamba, kad viskas yra blogai, kad ne tie žmonės apdovanoti, kad ceremonija blogai suorganizuota ir panašiai. Atrodo, kad teatralai yra labai išlepinta bendruomenė", - juokėsi V. Janatjeva.
Anot jos, nereikia manyti, kad "Auksiniai scenos kryžiai" yra konservatyvūs apdovanojimai. Juk kasmet keičiasi teatro tendencijos, kurios atsispindi ir apdovanojimuose, į profesionalųjį teatrą ateina vis daugiau naujų, įdomių, jaunų talentų.
Komisijos pirmininkė siūlė Teatro dieną laikyti vienybės diena, o nevalstybinius teatrus skatino veikti ne atskirai, o vienytis ar netgi ieškoti bendrų sprendimų su valstybiniais teatrais.
Paklausta, kaip V. Janatjeva vertina Apeirono teatro spektaklius, moteris neslėpė, kad jie įdomūs, o režisierės yra labai aktyvios ir atviros. Tačiau prognozuoti teatro ateitį, perspektyvas kol kas yra labai sudėtinga.
Anot jos, žmonės, atėję į teatrą, tikisi impulso, nori būti supurtyti, tikisi pasinerti į filosofinius ar psichologinius ieškojimus. Tačiau norint tą sukurti, reikia labai daug pastangų.
"Manau, kad šios kūrėjos per anksti reikalauja dėmesio ir tikisi labai aukštų įvertinimų", - komentavo pašnekovė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą