Kauno valstybinis muzikinio teatro dovana - nacionalinė opera jubiliejiniams Lietuvos metams

Kauno valstybinis muzikinis teatras Lietuvos valstybės 100-čio minėjimo proga ketvirtadienio vakarą kviečia žiūrovus į premjerą. Teatro repertuarą papildė vieno ryškiausių tarpukario lietuvių kompozitorių Jurgio Karnavičiaus opera istoriniu siužetu -„Radvila Perkūnas“. Premjeriniai spektakliai dar bus rodomi vasario 16-ąją ir kovo 11-ąją. 

ELTA yra skelbusi, kad prieš 81 metus šios operos premjera įvyko taip pat Kaune, Valstybės teatre - 1937 m. vasario 15 d. - 19-ųjų Nepriklausomybės metinių išvakarėse. Tad labai simboliška, kad į šią sceną ji vėl sugrįžta 100-čio proga. 

Operos librete atspindimas laikotarpis ir istorinių įvykių sūkuryje užsimezgusi meilės istorija, interpretuojami šiandienos menininkų ir šiuolaikinėmis teatrinėmis priemonėmis, puikiai tinka iškilaus valstybės jubiliejaus minėjimui. Siužeto esmė - dvi konfrontuojančios Lietuvos didikų giminės - Radvilos ir Chodkevičiai - savo skirtingus religinius įsitikinimus bei turtinius interesus geba atmesti ir susivienyti vardan Tėvynės gerovės ir laisvės užsienio invazijos fone. Tokia tematika puikiai atliepia visus metus švenčiamo Lietuvos valstybės 100-čio minėjimo dvasią ir pasitarnauja gaivinant istorinę didingos Lietuvos praeities atmintį.

Pasak teatro atstovės Linos Stankevičiūtės, dramaturgas Balys Sruoga, planavęs šia tema parašyti dramą, operos librete paliko melodramos liniją, - jaunų žmonių meilės istoriją, įveltą į dviejų galingų XVI a. pabaigos Lietuvos šeimų ginčą. Dainuojamasis tekstas minimaliai atskleidžia turtiniais interesais grįstą įtampą tarp Radvilų ir Katkų, tačiau to laikmečio Lietuvos politinis kontekstas puikiai jaučiamas. 

Trumpas siužetas yra toks: Slucko kunigaikštytė Sofija Olelkaitė, kurią kaip našlaitę globoja didikai Katkai (Chodkevičiai), yra pažadėta Radvilos Perkūno sūnui Jonušui. Abu jaunieji myli vienas kitą, bet Radvilos konfliktuoja su Katkais. Radvilos vadovauja evangelikų opozicijai, o Katkai yra karaliaus Zigmanto Vazos katalikiškos politikos šalininkai. Pastariesiems nenorint išleisti Sofijos už Jonušo, Radvila Perkūnas pasiryžęs sūnui nuotaką paimti jėga. Gresia vidaus karas. Susikivirčijusiųjų šalių taikyti imasi žemaičių vyskupas Merkelis Giedraitis, jam pavyksta Radvilos išdidumą nugalėti sužadintu patriotizmu - „ne laikas tarpusavyje kovoti, kai priešas (švedai) artėja prie Lietuvos sienų“. Iškeliamos šaunios vestuvės, bet jas baigia ne medaus mėnuo, o Radvilos Perkūno įsakymas sūnui ruoštis į karo žygį. 

Operos „Radvila Perkūnas“ herojų paveiksluose jaučiami ryškūs B. Sruogos talento ženklai: spalvingi charakteriai, aštraus sąmojo replikos, gyva draminė įtampa. Muzikinė operos medžiaga įdomi, bet sudėtinga, harmonija turtinga.

Režisierius Kęstutis S.Jakštas tikslingai libretą sutrumpino ir adaptavo naujam pastatymui. Svarus čia ir operos dirigento Jono Janulevičiaus indėlis - jis kone atkūrė veikalo muzikinę partitūrą, nes nuo paskutinio ir vienintelio operos pastatymo prabėgus aštuoniems dešimtmečiams, išlikusios muzikinės medžiagos būklė netiko operai statyti ir repetuoti.

Scenografiją operos „Radvila Perkūnas“ spektakliui sukūrė šių metų Nacionalinės kultūros premijos laureatas Gintaras Makarevičius drauge su Dainiumi Liškevičiumi, kostiumus ir grimą - dailininkai Dan Zinkevič ir Kristina Valančiūtė. Scenovaizdis grindžiamas barokinės bažnytinės architektūros imitacija ir istorinių kostiumų stilizacija. 

Sudėtingas chorines partitūras su kolektyvu paruošė chormeisterė Rasa Vaitkevičiūtė, scenos judesį sumąstė choreografas Danius Bervingis. Pagrindines partijas dainuos Raminta Vaicekauskaitė ir Gitana Pečkytė (Sofija Olelkaitė), Žygimantas Galinis, Tomas Ladiga (Radvila Perkūnas), Mindaugas Zimkus (Jonušas Radvila), Raimondas Baranauskas (Jeronimas Katkus) ir kt. 

Kaip naujienų agentūrai ELTA premjeros išvakarėse sakė Kauno valstybinio muzikinio teatro vadovas Benjaminas Želvys, teatras imasi misijos ją parodyti ne tik Kaune, teatro scenoje, bet ir Lietuvos regionų architektūrinėse erdvėse, susijusiose su Radvilų palikimu - Biržuose, Kėdainiuose, Rokiškyje, taip pat - Vilniuje, Valdovų rūmuose.