Klaipėdiečiams - šiuolaikiška opera "Prūsai"

Beje, ši opera bus tarsi atsisveikinimas ir su teatro vadovu Jonu Sakalausku, kuris jau netrukus turėtų išvykti į Vilnių ir ten perimti Nacionalinio operos ir baleto teatro vairą.

1997 m. Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre pastatyta G. Kuprevičiaus opera "Prūsai" - pirmoji lietuviška opera istorine-patriotine tematika Lietuvoje po nepriklausomybės atkūrimo.

Kodėl pasirinkta būtent ji, J. Sakalauskas teigė, jog teatras ieškojo tokio kūrinio, kuris būtų ir lietuviškas, ir labai klaipėdietiškas. "Opera "Prūsai" tuo metu buvo labai svarbi Klaipėdai ir šiame teatre ji tarsi atvertė naują puslapį. Natūralu, kad po dvidešimties metų mes prisiminėme būtent šią operą", - teigė jis.

Dirigentas Tomas Ambrozaitis pabrėžė, kad opera "Prūsai" teatre - ne "perstatoma" ar "atstatoma", o statoma naujo, išlaikant tą pačią muzikinę medžiagą, kurią G. Kuprevičius rašė 1995-1996 metais.

"Šiame kūrinyje bus daug simbolikos. Ir jei žiūrovai po spektaklio turės klausimų, reiškia, pataikėme į šimtuką", - teigė T. Ambrozaitis.

Jis pabrėžė, kad nemaža dalis žmonių, kurie dalyvavo senajame pastatyme, dalyvauja ir naujajame. "Mes turime tą patį Koltį, t. y. Kęstutį Navulį, kuris tą patį vaidmenį atliko prieš dvidešimt metų. Tik šiandien jis gilesnis ir brandesnis", - teigė dirigentas.

Operos režisierius Gediminas Šeduikis, anksčiau Muzikiniame teatre dirbęs kartu su Dalia Ibelhauptaite, teigė, kad ši opera yra unikali ir verta didžiosios scenos vien dėl to, kad kūrinio kontekstas yra kur kas platesnis nei sufleruoja pavadinimas.

"Tai - istorija ne vien apie prūsus. Kalbama ir apie išlikimą, skirtingų kultūrų susidūrimą, skirtingus ženklus, pavadinimus. Ši dramatiška opera yra aktuali ir šiandien. Nuostabu, kad G. Kuprevičius pataikė į neapčiuopiamos muzikinės dramos vyksmą. Galiu atvirai pasakyti, kad ši muzika mane jaudina, o pati kūrinio drama yra labai aukšto meninio lygio", - teigė režisierius.

Kūrėjas pripažino, jog neturėjo siekio sukurti viduramžiškos ekranizacijos su pilies bokštais ir šarvais. Sprendimai - stilizuoti, minimalistiniai. Esą norėjosi išsivalyti nuo nereikalingų detalių tam, kad išryškintų dviejų žmonių, kultūrų, pasaulėžiūros dramą.

Operos kūrėjų kolektyvas gyrė kostiumus, kuriuos Klaipėdos muzikiniam teatrui pirmąsyk kūrė dizainerė Sandra Straukaitė. Kūrėja atskleidė, jog, pasitelkus įvairius audinius, ieškota modernių sprendimų. Pavyzdžiui, vietoje geležinių šarvų buvo parinktas juos primenantis audinys.

1997-ųjų operoje pagrindinį Herkaus Manto vaidmenį atliko tenoras Virgilijus Noreika, na, o šįsyk jį atliks Mindaugas Rojus bei Steponas Zonys. Pastarasis, nors ir baritonas, teigė savo vaidmenį kursiantis visai kitokį, savitą.

Nors teatro vadovas atviravo, kad šios operos pastatymas labai brangus, tačiau, tikimasi, kad jis pritrauks žmonių dėmesį ir bus sėkmingas.