"Aktoriams išmaitinti pinigų užteko iki rugsėjo. Dabar jie bando susirasti papildomo darbo, iš kurio galėtų išgyventi. Kitu atveju nežinau, kas išdrįs likti teatre", - atskleidė aktorius, režisierius ir KJT meno vadovas Valentinas Masalskis.
Teatras mažės?
Nors daugiausia teatro finansų, anot jo, išleidžiama dekoracijoms, režisieriams, scenografams, visų sumanymų dėl pinigų trūkumo vis tiek nepavyksta įgyvendinti. Na, o ką jau kalbėti apie aktorių algas...
"Taip jau nubyrėjo dalis aktorių. Kas emigravo į užsienį, kas į Vilnių. Dabar bandysime lipdyti branduolį iš tų, kurie geba išgyventi be pinigų. Norų yra daug, bet viskas atsiremia į žmonių pilvus", - situaciją ironizavo pašnekovas.
Esą išlaikyti tokio didelio būrio jaunų aktorių (net 17 žmonių) teatras tiesiog nebeįstengia. Tad gali būti, jog didelis potencialas sumažės iki mažytės grupelės, kurie, V. Masalskio žodžiais tariant, "lygtais kažką kurs."
Paklaustas, ar, jo nuomone, Klaipėdos miesto valdžia galėtų labiau paremti KJT, pašnekovas sakė linkęs tikėti, kad miestas padarė, ką galėjo: "Juk neskaičiuoju, kiek pinigų jie turi."
Gali būti, jog dabar teatras aktoriams mokės honorarus, kaip ir nemažai kitų nevalstybinių teatrų. V. Masalskis pateikė pavyzdį, jog, tarkime, sostinės OKT teatras, vadovaujamas Oskaro Koršunovo, kviečia vaidinti aktorius, kurie dirba kuriame nors valstybiniame teatre. Kad šie galėtų papildomai užsidirbti.
POKYČIAI. Tikėtina, kad Klaipėdos jaunimo teatro aktoriai nuo rugsėjo už vaidmens atlikimą gaus atlygį pagal autorinę sutartį.
V. Masalskis atskleidė ir daugiau nuoskaudų. Esą Klaipėda, siekianti 2022 metais tapti Europos kultūros sostine, nekreipia dėmesio, ką kuria ir veikia KJT. Jo teigimu, Kultūros skyriaus atstovai nė karto nebuvo pasižiūrėti KJT rengiamo festivalio "Jauno teatro dienos", nė skatiko neskyrė jų rengiamoms "Turgaus naktims".
"Klaipėdai mano idėjų turbūt nereikia. Taigi būti Europos kultūros sostinės ambasadoriumi man pasiūlė Kaunas", - pasakojo pašnekovas.
Praėjusiais metais - 120 pasirodymų
Teatro direktorius Tomas Jankauskas dėstė, jog visi 17 KJT aktorių iki rugsėjo 1 d. turi po pusę etato ir per mėnesį gauna vos po 175 eurus "popieriuje". "Vėliau greičiausiai jie gaus atlygį pagal autorinę sutartį už vaidmens atlikimą", - komentavo direktorius.
Jis "apšvietė", jog teatras turi tris pajamų šaltinius. Dalį pinigų jie gauna iš Klaipėdos savivaldybės - jis remiamas pagal dalinį teatrų veiklos finansavimo programą ir 2014 metais gavo per 52 tūkst. eurų. Kitą dalį pajamų skiria Lietuvos kultūros taryba, kuri teatrą tais pačiais metais parėmė 36 tūkst. eurais. Išgyventi padeda ir pajamos, kurias teatras gauna iš parduotų bilietų (2014 m. gavo apie 10 tūkst. eurų).
Pastarąją sumą 2015 m. teatras buvo užsimojęs padidinti dvigubai ir parodyti, kad KJT auga, potencialas vis didėja, ir taip taps stipriu argumentu derybose su miesto valdžia dėl didesnės paramos. Taigi buvo padidintos spektaklių rodymo "apsukos" ir praėjusiais metais, parodžius per 120 spektaklių, parduota bilietų net už 45 tūkst. eurų. Beje, 10 tūkst. eurų paramą padidino ir Kultūros taryba.
"Mes savo indėlį padidinome keturiais kartais, tačiau miesto indėlis liko tas pats. Prašėme Savivaldybės padidinti finansinę injekciją, kadangi vis tiek lieka pernelyg sunku išlaikyti trupę. O tam, kad teatralai gautų bent minimalią algą, mums reikia dar 40-50 tūkst. eurų", - atskleidė teatro direktorius.
Jei aktoriai gautų minimalų atlyginimą, teatras galėtų parodyti tiek pat spektaklių čia, Lietuvoje, ir labiau orientuotis į užsienį. O administracija atsipūstų ir dėmesį nukreiptų į kitus dalykus.
"Sunku patikėti, kad jie visus metus sugebėjo išgyventi gaudami tokias mažas pajamas. Drama vyksta ne tik scenoje, bet ir "finansuose", - sakė teatro direktorius ir pridūrė, jog nereikia pamiršti fakto, kad KJT aktoriai jau turi būti vadinami profesionaliais.
Paklaustas, kurgi keliauja visos KJT pajamos, kurių 2015 m. suskaičiuota per 140 tūkst. eurų, T. Jankauskas aiškino, kad maždaug trečdalis visų pajamų skiriami dekoracijoms, kostiumams, režisieriams, scenografams, salių nuomai, festivalio rengimui ir kt. Kitas trečdalis pyrago - transporto išlaidoms, darbo patalpų nuomai, administracijai. O kas liko - aktoriams.
Vadybos spraga?
Tačiau Kultūros skyriaus vedėjas Narūnas Lendraitis įsitikinęs, kad Savivaldybė padariusi viską, ką galėjusi, ar netgi daugiau: "Iš pradžių jie vieninteliai gaudavo finansavimą, tačiau pakeitėme tvarką ir pradėjome remti dar tris teatrus. Tačiau, nepaisant to, Klaipėdos jaunimo teatras vis tiek daugiausiai gauna už visus."
2016 m., be KJT, Savivaldybė 37,5 tūkst. eurų parėmė Klaipėdos lėlių teatrą, 29,5 tūkst. eurų skyrė šokio teatrui "Padi Dapi FISH", o 20,5 tūkst. eurų - "Apeirono" teatrui.
Tačiau KJT esą vis tiek ne kartą kreipęsis į Savivaldybę su prašymu didinti finansavimą. Tačiau Savivaldybė esą negalinti skirti daugiau pinigų nei yra suplanuota.
"Teatras yra gana "kietai" nusiteikęs ir teigia, kad mes per mažai prisidedame. Tačiau nereikia pamiršti, kad šis teatras nėra municipalinis. Jis nepriklausomas. Taigi jie neturi veikti pagal repertuarinio teatro modelį", - sakė N. Lendraitis.
Jo manymu, tokio dydžio teatras turėtų daryti tam tikrus pakeitimus. Galbūt palikti bazinį teatralų "korpusą", kitus samdyti papildomai. Siekį 17 aktorių sukurti po visą etatą Kultūros skyriaus vedėjas vertina abejotinai.
Savivaldybė į Kultūros ir meno tarybos posėdį žada pasikviesti visus teatrus ir pristatyti savo veiklos rezultatus bei aptarti problemas.
"Mano nuomone, ši situacija susiklostė dėl vadybos spragų. Liūdniausia, jei dėl to nukentės aktoriukai", - kalbėjo N. Lendraitis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą