Algirdas KAUŠPĖDAS:
- Architektūra yra aplink mus. Tik arba mes savo regėjimą nustatome taip, kad ją matome, arba nustatome taip, kad jos nematome. Kuo yra kultūringesnė tauta, tuo greičiau ji pamato architektūrą, nes tai yra susiję su daugeliu dalykų. Architektūra yra ir mūsų istorija, gyvenimo būdas, materialusis įsikūnijimas.
Pavyzdžiui, nuvykęs į Etiopiją per architektūrą matau, kaip tie žmonės gyvena, kokie čia santykiai, koks yra šalies išsivystymo lygis.
Pas mus architektūra, deja, labai dažnai suprantama labai siaurai - kaip tam tikras dekoravimas, fasadavimas, gražių medžiagų rodymas. Iš tiesų architektūra yra daug giliau, tai mūsų gyvenimo organizavimas. Deja, ir pačių architektų vaidmuo Lietuvoje kol kas nėra ryškus, o toks terminas kaip urbanistika iš viso yra nuėjęs į antrą planą. Nors pas mus rengiama labai daug architektų, jų įtaka mūsų gyvenimui lyderystės prasme galėtų būti daug didesnė.
Jeigu būtų laida ar reportažų ciklas apie architektus, architektūrą, tai pakeistų žiūrovų požiūrį į architektūrą, nes kuo daugiau kalbama, tuo geriau. Mes labai gerbiame teatrą dėl to, kad Lietuvoje teatrinės tradicijos yra gana stiprios, bet ar mes turime lietuvišką architektūrą, aš suabejočiau.
Dabar architektūroje yra ieškojimų, eksperimentų laikotarpis. Tas laikotarpis prasidėjo nuo nepriklausomybės atkūrimo ir tęsiasi iki dabar. Aišku, kuo toliau, tuo daugiau Lietuvoje yra skandinaviškos architektūros, bet visa ta architektūra yra eksportinė. Tačiau svarbiausia yra tai, kas yra iš tiesų lietuviška. Pavyzdžiui, olandai atrado savo šiuolaikinės architektūros savastį, o Lietuvoje aš to pasigendu.
Mes turime lietuvišką medinę tradicinę architektūrą, kaimo architektūrą, turime nuostabią XVIII amžiaus barokinę kultūrą, ypač Vilniuje. Bet barokinės architektūros tąsos beveik nėra. Turime didžiulį potencialą, bet jo neišnaudojame.
Parengta pagal priedą „TV publika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą