E. Jackaitė: "Televizijoje būnu savimi"

"Myliu gyvenimą ir jis man atsako tuo pačiu!" - aktorė ir laidų vedėja Eglė Jackaitė taip atsakė į klausimą, ką ji, išnykusi iš eterio, veikia dabar.

Ji neslepia galėjusi dirbti televizijoje iki šiol, jeigu nebūtų "ožiavusis" ir sutikusi su prodiuserio reikalavimais ir įsakymais. Net nebenori apie tai kalbėti, nes prisiminus paskutiniąsias akimirkas, užlieja ne pačios geriausios emocijos. "Tačiau gyvenimas eina į priekį, tai, kas buvo - jau praeitis. Iš visos širdies sakau - neturiu pykčio širdyje, esu dėkinga už įvairiausią patirtį žmonėms, su kuriais teko dirbti, ir linkiu jiems paties geriausio", - sakė Eglė.

Ar greit pamatysime jus naujame televizijos projekte?

Į šį klausimą negaliu atsakyti. Sutarčių dar nesu pasirašiusi.

Kokią laidą vesti norėtumėte?

Man patinka bendrauti su žmonėmis, juos išklausyti, patarti. Esu atvira ir žmonės su manim atviri, jie manimi pasitiki. Įdomu būtų pabandyti vesti kokią pokalbių laidą, panašią į "Nomedos".

Ar jau galite pasakyti, kad eteryje jaučiatės kaip žuvis vandeny?

Susikausčiusi tikrai nesu, prieš kameras jaučiuosi laisvai, bet visada yra, kaip tobulėti.

Manoma, kad siekiant karjeros televizijoje, užtenka patrauklios išvaizdos, o talentas ne taip ir svarbu.

Aš taip nemanau. Yra svarbu visuma. Simpatiškumas, žinoma, svarbu, bet ne tik išorinis - turi sklisti iš vidaus. Kad ir kas nutiktų - turime išlikti savimi. Visiems neįmanoma patikti, kiekvienas mes kitoks. Jei tave myli - myli tokį, koks esi, nors būna - idelizuoja arba mato tave tokį, kokį nori matyti.

Kas jums suteikia įtaigumo?

Čia jau kiek Dievo duota. Esu nuoširdi, pozityvi ir myliu gyvenimą!

Televizijos laidų vedėjams labiausia trūksta laisvės. Privalo laikytis įkyrių, jiems primestų taisyklių. Tarkim, "Sudaužytų širdžių klube" kvailai atrodė niokojami mylimąjį primenantys daiktai...

Mano principas - neišduoti savęs ir nedaryti to, kas man nepriimtina! Turiu savo nuomonę ir argumentuotai ją išdėstau. Žinoma, visur reikia diplomatijos, lankstumo, šypsenos!

Vaidmenys Klaipėdos dramos teatre atneša naujų patirčių ir išbandymų. Manoma, kad teatras pasiglemžia visą žmogų - su siela, oda ir nagais. Gal aktoriui nedera lįsti į televiziją, o gal darbas ten suteikia daugiau atradimų, nei praradimų?

Kiekvienas darbas yra garbingas, jei save jam atiduodame su meile. Kai buvau studentė, į aktorius ir teatrą žiūrėjau kaip į kažką nepaprasta, nežemiška, būti TEN buvo svajonė. Tai išsipildė, ir dėkui Dievui už tai! Taip, kai kuri vaidmenį, turi atsiduoti šimtu procentų, visos mintys yra apie tai, kitam tavęs nebelieka. Bet kiek vaidmenų per metus sukuri? Nebėra taip, kad tave teatras pasiglemžtų, daugelis turime pakankamai laisvo laiko ir jau tavo reikalas, kaip jį užpildai. Gyvenimas suteikia progų ir aš linkusi jomis pasinaudoti - taip nutiko su televizija. Priimti iššūkius man patinka, tai nauja, nesustoji - eini pirmyn!

Jei įmanoma, palyginkite, kuo skiriasi vaidyba eteryje ir scenoje.

Scenoje kuri personažą. Daugiau ar mažiau pabėgi nuo savęs, ir kaip nesielgčiau būdama Eglė, kaip personažas daryti galiu. Visiška laisvė! Televizijoje, pokalbių laidoje esu savimi, esu tikra, nemeluoju.

Sakoma, kelionė aplink pasaulį - tai tik kelionė į save. Kaip jus keičia kelionės?

Kažkur skaičiau: "Ieškodamas grožio, gali išvažinėti visą pasaulį, bet jei jo neturi savyje - nerasi niekada!" Tiesa: kur nuskrisi, nueisi - visur save sutiksi. Koks pats esi - tokius ir kitus matai. Taip yra. Nuo savęs nepabėgsi. O aš ir nebėgu. Man patinka kelionės, nauji įspūdžiai, sutikti žmonės. Tai nauja patirtis, įvairiausi išgyvenimai, pažinimas.

Prieš kelis metus, grįžusi iš vieno Indijos ašramo, prasitarėte gavusi ženklų, jog nuo šiol jūsų laukia aibė nuostabių permainų. Užtenka įtikėti sėkme, ar reikia sukurti sėkmės strategiją?

P. Coelho rašė: "Kai kažko trokšti visa širdimi - visas pasaulis padeda įgyvendinti šį troškimą..." Aš tuo šventai tikiu! Ir dar tikiu gerumu - kuo daugiau atiduosi - tuo daugiau sugrįš. Man gera, kai aplink mane žmonės šypsosi, ir jei tik galiu prisidėti prie to, kad pasaulis taptų gražesnis, o žmogus - laimingesnis, būtinai tai padarau!

Sakėt, kad patiktų dainuoti scenoje.

Teatro scenoje, per spektaklius tenka dainuoti. Turiu keletą dainų, kurias padainuoju įvairiausių renginių metu, o ir šiaip man patinka dainuoti! Dabar studijoje įrašinėjame vieną dainą - jeigu rezultatas man patiks, tą dainą išgirsite. Man tai irgi šis tas nauja, įdomu - tad kodėl ne?

Esate atlapaširdė. Reikia labai daug drąsos kalbėti apie save. Ar to nesigailite?

Buvau ir esu atvira. Tik dabar atsargesnė. Labiau saugau save, savo artimuosius. Turiu patirties. Dabar jau žinau, kad ne visi žmonės yra geri ir toli gražu nepasidžiaugs tavo sėkme ar laime. O kam gailėtis to, ko vis tiek nebepakeisi. Išvadas padariau, pasimokiau.

Viena laidų vedėja tiesiai šviesiai pareiškė esanti tobula...

Mano galva, nėra tobulų žmonių. Visi klystame, būtume angelai - danguje skraidytume. Perdėtas pasitikėjimas savimi - blogo tono ženklas.

Kokie paprasti dalykai jus daro laimingą?

Esu čia ir dabar, priimu kiekvieną dieną kaip dovaną, džiaugiuosi kiekviena akimirką, dėkoju Dievui, kad esu sveika aš ir man brangiausi žmonės, kad myliu ir esu mylima. Kad yra taip, kaip yra! Myliu gyvenimą ir jis man atsako tuo pačiu!

Ivona ŽIEMYTĖ