Žvaigždžių alėja
Į pasaulio kino teatrų ekranus grįžta didysis komikas Edis Merfis - Šiuo metu Lietuvoje rodomi net du jo filmai "Norbitas" ir "Svajonių merginos".
Nors "Norbitas" ir sulaukė didžiulės kino ekspertų kritikos, aktoriaus gerbėjai negalėjo atsilaikyti prieš Merfį, suvaidinusį net tris personažus iš karto, - filmas Amerikoje uždirbo net 33,7 mln. dolerių, išstumdamas į antrąją vietą juostą "Hanibalas: pradžia". O štai antroji juosta - "Svajonių merginos" - atnešė aktoriui oficialų kino pasaulio pripažinimą - E. Merfis, nevaidinęs antraeilių vaidmenų nuo 2003-iųjų, už vaidybą "Svajonių merginose" nominuotas "Oskarui".
Jeigu žmona muša vyrą, tai ne prievarta, o komedija - tokią išvadą prieina Holivudo aktoriaus Edžio Merfio žmona, šitaip duodama idėją dar vienai komedijai. Filmuodamasis "Norbite" aktorius kaip reikiant padirbėjo - suvaidino net tris vaidmenis. Koks normalus žmogus panorėtų nuolat persirenginėti - tai vyru, tai moterimi, ir dar tokios apimties, kad reta taburetė išlaikytų, tai vėl vyru? O jam štai patinka. Kodėl? Todėl kad jis - Edis Merfis, vienas garsiausių amerikiečių komikų. Ir nors jo populiarumas jau priblėso, palyginti su devintuoju dešimtmečiu, kai ekranuose sukosi "48 valandos", "Beverli Hilso policininkas", "Auksinis kūdikis", "Kelionė į Ameriką", pasaulis jį tebemyli.
Vasario 9-11 dienų savaitgaliu režisieriaus Brajano Robinso komedija "Norbitas" tapo JAV kino rinkos lyderiu. Juosta JAV kino teatruose per tris dienas uždirbo 33,7 milijonus dolerių ir aplėnkė antroje vietoje likusį "Hanibalas: pradžia". Siaubo filmas, kurio dalis veiksmo vyksta Lietuvoje, uždirbo tik 13,4 mln. dolerių.
Edi, šio filmo idėja - apie milžiniškos moters ir liesučio vyro santykius - iš jūsų gyvenimo?
Tai žinoma ne, ką jūs?! Kartą mano žmona naršė internete ir pakvietė mane - ji rado vaizdo klipą, kuriame didelė moteris talžė vėjo papučiamą vyruką. "Ir ką, jeigu žmona muša vyrą, tai jau ne buitinė prievarta?", - paklausiau aš. "Atvirkščiai, tai jau komedija", - atsakė ji. Taip ir atsirado idėja nufilmuoti juostą. Pirminiu sumanymu jis vadinosi "Tik mirtis mus išskirs", ir istorija buvo kiek kitokia. Čia vyras, nebepakęsdamas visų žmonos patyčių, nusprendžia ją užmušti. Tai buvo tikra juodoji komedija, "Išmesk mamą iš traukinio" stiliaus. Arba dar juodesnė. Tačiau man kažkas pasakė: "Ar žinai, kad mes tokiu filmu propaguosime prievartą?" Tada gimė idėja, kad abu - vyro ir moters - vaidmenis turėčiau suvaidinti aš. Tuomet jau niekas mūsų negalėtų apkaltinti prievartos propaganda, o viskas apsiverčia kita puse - istorija apie tai, kad visame pasaulyje yra žmonių, kuriem reikia meilės.
Jūs tiek daug persirenginėjate - kam jums tai, negi ką nors slepiate po storu lateksiniu riebalų sluoksniu?
Na nesu tikras, ar man reikia ką nors slėpti po lateksu. Kiekvienas panašus filmas - daugybės žmonių bendradarbiavimo rezultatas. Neturėčiau tokios komandos, nebūtų ir filmų - pavyzdžiui, grimuotojų vaidmuo juose itin didelis. Juk kaip paprastai būna - net po grimu ir kostiumu žiūrovai puikiai žino, kas per vaikinas prieš juos ekrane. O mes savo personažus darome realius, priverčiamėe žiūrovus pamiršti, kad visus juos suvaidinau aš vienas.
Ar toji gigantiška dama, kurią jūs suvaidinote "Norbite", turi realų prototipą?
Ačiū Dievui, ne. Ji - būtina bet kurioje blogio pasakoje. O juk "Norbitas" - tai pasaka. Pasaka apie žmogų, galų gale princą, kuris svajoja sutikti savo princesę. O jo kelyje pasitaiko tokia ragana! Tačiau tik tam, kad kliūtys būtų įveiktos, o vestuvės atliktos.
Na kaipgi pasaka? Štai kalbėjote, kad filme paliesta labai rimta tema žmogiškąsias pareigas ir taip toliau...
To aš nežinau. Tokius klausimus geriau užduoti režisieriui. Rašiau šį scenarijų tam, kad būtų iš ko pasijuokti. Ir jei kas šioje komedijoje išvydo gilias potekstes - tegu apie tai pasišneka su režisieriumi. Aš šiame filme dirbau tam, kad jums ir man būtų linksma.
Apskritai yra tiek daug filmų, kuriuose vaidinote kelis herojus iš karto, ar ne laikas jau sustoti?
Manęs taip dažnai klausinėja, kada gi išeis dar viena Edžio Merfio stiliaus komedija, kad neturiu teisės sustoti. Prie manęs prieina žmonės su vaikais ir klausia, kada galės pasijuokti iš mano filmo. Ir tai, kad aš ir toliau filmuojuosi bei kuriu tokias juostas, yra mano atsakymas gerbėjams. Be to, tik iš šalies atrodo paprasta, kad vienas aktorius vaidina visus personažus iš karto. Bet iš tikrųjų visai nepaprasta. Vien tik ieškodami tinkamo grimo sukurti profesoriaus įvaizdžiui filme "Išprotėjęs profesorius" užtrukome keturias valandas. Kai mane pagaliau nugrimavo, dar tiek pat laiko užtruko, kad pasijusčiau šiuo personažu, pradėčiau galvoti ir kalbėti kaip jis - juk, be jo, vaidinau ir kitus herojus - o jie visi turėjo būti nepanašūs viėenas į kitą, kad niekas negalėtų pasakyti: "O, žiūrėkite, vėl Edis Merfis."
Jūs tiek metų kino versle ir tik dabar gavote pirmąją ir kol kas vienintelę "Oskaro" nominaciją už vaidybą filme "Svajonių merginos". Jūsų tai nežeidžia?
Ką jūs! Tai nuostabu. Tai iš tikrųjų pirmoji nominacija per 25 metus, bet atvirai kalbant, nežinau kada jos nusipelniau labiau nei dabar. (Kalbama, jog Merfis buvo taip nusivylęs, jog negavo savo pirmojo "Oskaro" už antraplanį vaidmenį "Svajonių merginose", kad po nugalėtojų paskelbimo išėjo iš salės ir daugiau nebegrįžo. Nepasirodė jis net po ceremonijos vykusiame vakarėlyje.)
Parengė Lina SKRUIBYTĖ

Rašyti komentarą