LNK laidos "Žvaigždžių duetai-3" gerbėjams netikėtu atradimu tapo dainininkės Mios ir laidos "Abipus sienos" vedėjo Giedriaus Leškevičiaus pasirodymai. Žavų duetą lydinčios sėkmės paslapties nedrįsta įminti ir patys jo nariai.
Giedriau, kaip paaiškintumėte precedento neturintį atvejį, kad jūsų porą dievina publika ir įvertina komisija?
Neturiu paaiškinimo. Manau, bet kuris artistas, ruošdamasis konkursui, nežino, kaip laimėti. Repetuojame, stengiamės, nes išeiti į sceną nepasiruošus ir neišnaudojus visų galimybių, būtų nepagarba žiūrovui. Suprantama, dainą paruošti per savaitę yra be galo sunku.
Viena komisijos narė Mia palygino su Merlin Monro; su kuo ją palygintumėte jūs?
Na, nežinau, ar ją galima su kuo lyginti: Mia tikrai yra gero ir savito, gražaus balso atlikėja, ji unikali. O įvaizdis kartais padeda pasirodymams, kai kada galbūt trukdo. Vis dėlto, jei nori įkūnyti kokį personažą, reikia laiko pasiruošti. Šaunu, jeigu Mia kam nors primena Monro, pasaulinio garso žvaigždę. Šiaip ją seniai pažįstu, esame draugai, o apie draugus galiu kalbėti tik gera.
Ar dalyvavimą "Žvaigždžių duetuose" priimate kaip dar vieną iš savo daugybės gyvenimo iššūkių?
Tiesą pasakius, negalvojau, kad bus tiek daug adrenalino prieš pasirodymus. Tik kildamas į sceną studijoje prieš patį pirmąjį koncertą supratau, koks didelis bus tas jaudulys.
Koks jausmas daugelyje sričių būti pirmuoju: esate ir Baltijos šalių karaokės čempionas, ir elektrokartų varžybų čempionu tapote, sekasi ir oro balionu skraidyti...
Tiesiog, jeigu ko imuosi, stengiuosi tai padaryti taip gerai, kaip sugebu. Toli gražu ne viską sugebu: nemoku šokti nei piešti, ir visose srityse niekaip nebūsi pirmas, bet iš to, ką mėgstu, kuo susidomiu, stengiuosi išspausti tokį rezultatą, koks mane tenkintų. Kad jausčiausi padaręs viską. O ar būsiu čempionas, neteikiu tam reikšmės.
Minėjote sceninį jaudulį. Jis turbūt malonesnis už tą, kai dviejose laidose kartojote klausimą: "Ar ištars pagaliau Alma Bružaitė tikrojo žudiko vardą"?
Aš esu linkęs nepainioti rimto darbo su scena. Žinoma, ji - irgi rimtas darbas, bet vis dėlto tai yra šou, su publicistika nelyginami dalykai. Taip, kai bendrauju su žmonėmis, kurie kaltinami tokiais baisiais nusikaltimais, kaip Alma ar kokie "tulpiniai", ar Henriko Daktaro aplinkos žmonės, natūralu, kad ir čia yra jaudulio, nežinai, su kuo susidursi, bet visi esame žmonės ir su visais galima kalbėtis.
Kodėl apskritai mūsų televizijoje yra tiek daug moralinio idiotizmo? Kam reikalingi vilkolakiai, surežisuotos scenos, tyčiojimasis iš nesusivokiančio, kas vyksta, žmogelio, rankų grąžymo prie karstų?
Tai ne tik mūsų bėda, to yra viso pasaulio televizijose. Kažkada, kai rašiau magistro darbą apie Lietuvos televizijų publicistiką, skaičiau, kad visame pasaulyje tokia informacija turi savo vietą. Tarkime, Italijoje yra atskira laida, kurioje rodomos vien laidotuvės ir niekas daugiau. Vadinasi, to kažkam reikia.
Bet jūs, jaunoji žurnalistų karta, turėtumėte pasiūlyti alternatyvų tokioms laidoms.
Atsiranda naujų formatų, naujų žanrų, vėlgi visame pasaulyje yra ta publicistika, kurios reikia žiūrovui. Iš tikrųjų mes galime ir kitaip žiūrėti į socialinę neteisybę arba visai nematyti problemų, nusikalstamumo. Bet tuomet bus kaip tarybiniais laikais, kai pas mus sekso ir smurto "nebuvo".
Bet aš turiu galvoje falšą ir tai, kad eteris skiriamas, švelniai tariant, sutrikusio mąstymo žmonių pasisakymams, priimant juos už gryną pinigą.
Tuomet turite sakyti pavyzdžius.
Tokių minčių kilo klausantis A. Bružaitės gynėjos prielaidų apie tos moters kaltę ar nekaltumą.
Aš, atvirai šnekant, dar nebuvau sutikęs tokio žmogaus, kuris tiek nesavanaudiškai darytų viską, rūpintųsi žmogumi, kurį netiki nusikaltus. Patikėkit, yra dar kelios dešimtys žmonių, kuriems ji visomis išgalėmis stengiasi padėti. Taip, kaip galbūt nei aš, nei jūs niekada nepadėsim. Ir vadinti ją sutrikusio mąstymo žmogumi... Atleiskit, nepatikėsiu, kol nepamatysiu medikų išvadų.
Nesutikčiau su tais, kurie Vytautą Šapranauską vadina "sudegusiu menininku" dėl jo laidos, nes jis pats nuo jos atsiribojo, tiesiai pasakęs, kad kuria ją tam tikrai auditorijai (susilaikysiu neįvardijusi). Kokiai auditorijai savo laidą taikote jūs?
Tiesą sakant, truputį susijaudinau. Kai užduodate tokius klausimus, labai sunku atsakyti. Aš irgi nebijau pasakyti, kad mūsų auditorija yra vidutiniai statistiniai lietuviai, kurių yra dauguma ir kurie žiūri tas laidas. Sakykim, mes nesiorientuojame į miesto verslininkus, o į didžiąją masę, kuri žiūri televiziją.
O kokios laidos patinka jums?
Tiesą sakant, nedaug matau, esu užsiėmęs, ir televizija užima labai nedidelę mano laisvalaikio dalį. Grįžęs namo žiūriu žinias, kartais kokį filmą, bet negalėčiau išskirti laidos, kurią specialiai sėsčiau žiūrėti.
Kuo dar praskaidrinate savo būtį šiuo sunkmečiu?
"Veža" oro balionai, dainavimas, kartingai. Darbe reikia maksimaliai susikaupti, o laisvalaikiu stengiuosi užsiimti maloniais dalykais. Nors daugeliui jų irgi reikia dėmesio koncentracijos, užtat išsikraunu fiziškai, pailsiu ir gryname ore pabūnu. Bet tai nėra toks sunkus protinis darbas, kaip kuriant laidą.
Kokių turite žmogiškų silpnybių?
Mėgstu skaniai pavalgyti ir pamiegoti. Būna, kad porą savaičių tenka pamiegoti vos kelias valandas, tuomet po tokio krūvio stengiuosi atsigriebti ir išmiegoti ir po trylika valandų.
Girdėjau, kad esate dzūkas. Ar atiduodate duoklę savo kraštui?
Iki šiol dainuoju liaudiškos muzikos kapeloje "Pivašiūnai". Koncertavome ir jūsų krašte, Nidoje, kartą tapome "Gero ūpo" varžytuvių nugalėtojais.
Ar kaip žurnalistą jus pamatysime naujuose projektuose?
Na, kol kas aš tikrai nesijaučiu, kad esu padaręs viską, ką galiu rimtojoje publicistikoje. Ir tikrai nemanau, kad esu pasiekęs aukštybes - yra dar kur tobulėti, ką pasakyti ir padaryti.
Ivona ŽIEMYTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą