Jūratė Vilūnaitė: Filmavimo aikštelėje konfliktai neišvengiami

- Kas paskatino imtis vaidmens seriale "Namai, kur širdis"?

- Svarsčiau neilgai. Prodiuserė pasiūlė, aš labai apsidžiaugiau. Nes dar kai dirbau "Giminėse", Saulius Vosylius ("Giminių" režisierius) sakė, kad man jau reikia didelio vaidmens. Tad nudžiugau, kai tokį gavau.

- Į ką kreipiate dėmesį gavusi pasiūlymą?

- Kad nėra tiek pasiūlymų, jog galėtum laisvai rinktis, kurį priimti, o kurį atmesti. Todėl bandai gautą vaidmenį prisijaukinti, net jei iš pradžių jis ir atrodo keistas. Kai išgirdau šio serialo istoriją, man pasirodė įdomi, įvairi, tad didelių dvejonių nebuvo.

- Kuo darbas televizijos serialuose jums patinka?

- Jis labai skiriasi tiek nuo kino, tiek nuo teatro. Pamenu, kai dirbau seriale "Nekviesta meilė" man sakydavo, kad nebijočiau perspausti. Paskui pasižiūrėdavau ir pamatydavau, kad atrodo gerai. Kinas gal reikalauja šiek tiek subtilesnės vaidybos, o čia, kaip aš suprantu, reikia ryškiai vaidinti. Ypač serialuose, kur yra svarbus siužetas, charakteris.

- O darbo tempas nevargina?

- Ne tai kad vargina, bet neleidžia labai daug ieškoti. Nes, atrodo, norėtųsi pasibandyti ir taip, ir taip, bet laikas spaudžia, reikia judėti į priekį. Nekalbant jau apie tai, kad nėra to paruošiamojo didelio darbo, kai galėtum apgalvoti personažo charakterį, santykius. Viskas yra taip "ant smūgio", tad arba pavyksta, arba ne. Jei režisierius yra įsigilinęs į charakteristiką ir tave veda, yra lengviau, bet jei ir jis dar ieško, tada jau gali būti netikėtumų.

- Ar dar vyrauja ta nuomonė tarp aktorių, kad televizijoje didelio meno neišspausi?

- Taip. Ir gal tai nėra labai jau didelė klaida. Su menu televizijoje yra sunkiau. Žinoma, gali būti ir gerų dalykų, bet tam meniniam lygiui reikia daug komponentų. Manau, kad televizija daro poveikį žiūrovams, ir būtų gerai, kad tai būtų teigiamas poveikis. Kad ir tie serialų siužetai, vaidmenys būtų aukšto lygio. Nes nuo tos prastos kokybės paskui ir įsivyrauja tokia nuomonė, kad televizijoje nebus nieko gero.

- Kuo naudinga jums, kaip aktorei, patirtis seriale, ką ji duoda, o ką atima?

- Jei daug vaidinsi, gal ir atims. Įsivaizduoju, kad jei nuolat vaidini serialuose, gal tai gimdo tokį paviršutiniškumą, nes viskas yra tuoj pat, greitai, be kokių nors didelių sąnaudų. Bet jei serialuose vaidini saikingai, tai suteikia mobilumo.

- Kaip žiūrite į tai, kad vaidinti į serialus ateina ir dainininkai, ir kiti aktorystės nebaigę žmonės?

- Gal nedideliems vaidmenims jie gali būti. Bet jei vaidmuo didelis, mano akiai užkliūva. Gal paprastas žiūrovas net ir nesupranta, kas ten ne taip, bet jaučia.

- Kiek jums svarbi yra komanda, su kuria dirbate?

- Tai bene pagrindinis dalykas. Jei su partneriais įdomu, dirbti daug maloniau.

- O nebūna konfliktų filmavimo aikštelėje?

- Būna. Tempas, nežinomybė įplieskia tokius pasikibirkščiavimus, bet tokiame darbe kitaip ir neįmanoma, juk vis tiek dirbame su emocijomis. Tu nori daryti vienaip, kitas - kitaip, tad gali netyčia ir leptelti ką nors.

- Kokių turite svajonių darbo srityje?

- Labai norėčiau vaidinti kine.

- Kaip vertinate šiandienį lietuvišką kiną?

- Manau, kad jis tebesivysto. Kinas yra labai brangus menas, ir turbūt finansiniai dalykai labai apriboja jo atsiradimą. O kai sunku jį sukurti, tai sunku jam ir vystytis. Norėtųsi, kad mūsų kino būtų visokio ir daugiau. Juk kitados jis buvo labai stiprus. Gal ir rėmimas buvo kitoks. O dabar sukuriamas vienas rimtas filmas per metus. Man dėl to yra labai gaila.

- Kokių planų turite vasarai?

- Turiu planų nuvažiuoti apžiūrėti Lenkijos arba Karaliaučiaus. Manęs visai nevilioja kurortiniai miesteliai. Pasyvus poilsis man nelabai patinka. Norėčiau važiuoti į kokią nors Italiją ne sezono metu, kai žmonių mažiau, kad pajusčiau tą tikrąjį, o ne kurortinį gyvenimą. Mane vilioja tos vietos, kur labai graži gamta arba kultūra. Niekada neatsibos keliauti po Europą. Pavyzdžiui, mielai aplankyčiau kokį Prancūzijos regioną.

- Ar aktoriai gali sau leisti neskaičiuodami finansų iškeliauti prabangių atostogų?

- Deja. Gali taip svajoti, bet kai pradedi galvoti apie kokią kelionę į Prancūziją, atsimuši į tai, kad tai yra brangi šalis, o ką jau kalbėti apie regionus. Tad galvoji, jei sugalvotum nukeliauti, reikėtų kokį nors studentišką būdą sumąstyti.

Parengta pagal dienraščio "Respublika" priedą "TV Publika"