Per 21-erius metus būta visko - ir sunkumų pačioje pradžioje, ir pakilimų besikeičiant laikotarpiams.
Sunki pradžia
Viskas prasidėjo 1989 metų vasarą nuo vieno mikrorajono. Tūkstančiui butų buvo pasiūlytas kuklus paketas su keturiomis programomis. "Buvome pirmieji kabelinės televizijos Lietuvoje įkūrėjai. Visos idėjos atplaukė iš Rusijos, Minsko. Tarybų Sąjungoje buvo gamyklos, kurios gamino kabelinės televizijos įrangą. Jos, plėsdamos rinką, pasiūlė mums pakloti kabelius ir pradėti transliuoti programas. Nes pas mus, kaip ir daugelyje Tarybų Sąjungos vietų, programų perdavimas vyko tik per anteną, o ne laidiniais tinklais", - pasakojo V. Jurgelevičius.
Užsimoję tapti kabelinės televizijos pionieriais entuziastai susidūrė su galybe problemų. "Niekas nežinojo kaip viską įteisinti. Miesto valdžia nežinojo nei ką, nei kaip daryti. Nebuvo aišku į ką kreiptis. Buvo kažkas panašaus į Ryšių reguliavimo tarnybą, kuri formaliai lyg ir turėjo duoti leidimą. Kokį - nežinojo. Sakė pasirašykit patys, o mes patvirtinsim. Įstatyminės bazės nebuvo. Mes pradėjome veiklą ir ji pradėjo kurtis", - pradžią prisiminė S. Kupliauskas.
"Tais laikais įstatymai leido nemokėti autoriams. Iš tikrųjų buvo auksiniai laikai", - juokėsi V. Straupas. Anot vyro, taip pavykdavo sudaryti labai gerą programą iš filmų, animacijos ir muzikos. "Balticum TV" įkūrėjai prisiminė, jog tuomet vyravo muzikos badas. Atsižvelgus į tai, buvo įrašinėjami MTV kanalu transliuoti muzikos klipai. Ir pats MTV kanalas buvo naujiena, nes ne visi galėjo pasistatyti palydovines lėkštes. "Užtekdavo pusės valandos animacijos, pusės - klipų ir tai būdavo velniškai populiaru", - sakė V. Straupas.
Įtikinėjo pirmininkus
S. Kupliauskas prisiminė, kad įtikinti klaipėdiečius, jog jiems būtinai reikalingas iki šiol nė girdėti negirdėtas daiktas - kabelinė televizija, buvo nepaprastai sunku. "Vaikščiojom po butus, įtikinėjom kiekvieną asmeniškai. Tarėmės su kooperatinių namų pirmininkais, kurie vėliau viską perduodavo namo aktyvistams", - pasakojo S. Kupliauskas. "Tai buvo lyg prerijų užkariavimas", - juokėsi V. Straupas.
Iš pradžių įvestas 10 rublių mokestis atrodė labai didelis, tačiau paskelbus nepriklausomybę ir pradėjus nuvertėti valiutai žmonės ėmė jungtis masiškai. Dar vienas postūmis buvo programų trūkumas. Rusiškas programas išjungė. Po šito žingsnio "Balticum" televizijoje stovėjo eilės. Klientų skaičius didėjo ne šimtais, o tūkstančiais. Iki 1995 metų klientų skaičius išaugo iki 30 tūkstančių.
"Augimas buvo žvėriškas. Tiesiog geometrinė progresija. Atsirado niša, atsirado poreikis - jį reikėjo patenkinti. Ir mes tiesiog atsidūrėme reikiamojo vietoje, reikiamu laiku", - pasakojo V. Straupas.
Kiek vėliau ėmė keistis įstatymai. Susirūpinta autorių teisėmis. Prasidėjo pirmosios sutartys, derybos, visų kanalų turinio legalizacija, trukusi kelerius metus.
Kabelinio interneto pradininkai
"Pirmasis etapas truko iki 1995 metų. Tuomet tinklas buvo pastatytas tarybinės technikos pagrindu. Klientų poreikiai vis augo, jie norėjo matyti vis daugiau programų. Tada nusprendėme visą tinklą pakeisti. Reikėjo ieškoti naujos įrangos - vakarietiškos, kuria būtų galima retransliuoti daugiau programų. Keisdami tą tinklą mes jau orientavomės ir į interneto paslaugas. Tuo metu internetas buvo naujovė, tačiau pradėjo rastis pirmosios technologijos, kurios sudarė galimybę interneto paslaugą teikti kabelinės televizijos tinklu. Tai vyko 1998 metais", - pasakojo "Balticum TV" administracijos direktorius.
Naujasis "Balticum TV" pasiūlytas internetas turėjo daug pranašumų. Telefoninis internetas "kibdavo", "lūždavo", dingdavo, o tiekiamas kabeliniais tinklais buvo pastovus.
V. Jurgelevičius prisiminė, jog ir nuo 1996 iki 2006 metų buvo daromos rekonstrukcijos, kad analoginiu būdu būtų galima transliuoti iki 60 programų ir teikti kabelinio interneto paslaugas.
Apie 2004-uosius atsirado dar naujesnių technologijų poreikis - skaitmeninės televizijos ir šviesolaidinio interneto. Iš naujo teko investuoti. Programų poreikis taip pat didėjo. Šiuo metu "Balticum" interneto sparta siekia 100 megabitų per sekundę, o skaitmeninės televizijos kanalų skaičius iki 160 ir galima pasirinkti tiek standartinės, tiek aukštos raiškos skaitmeninę televiziją.
Nacionalinė televizija
"Anksčiau tos statistikos niekam nereikėjo. Pradiniam etape iki kokių 1992 metų turėjome apie 12 tūkst. klientų. Po to, kai buvo išjungtos rusiškos programos, tas skaičius per trejus metus išaugo iki 30 tūkst. Tuo metu teikėme tik televizijos paslaugas. O dabartinis "Balticum" įmonių grupės televizijos, interneto ir telefonijos klientų skaičius - apie 115 tūkst. Teikiame paslaugas ne tik Klaipėdoje, bet ir Vilniuje, Kaune, Šiauliuose, Panevėžyje, visoje Klaipėdos apskrityje, Kretingoje, Palangoje, Gargžduose, Šalčininkuose bei Skaidiškėse", - paskojo V. Jurgelevičius.
"Balticum", nuo praeitų metų sausio - nebe regioninė, o nacionalinė televizija. Įmonei teko keturis kartus dalyvauti konkurse ir tik ketvirtąjį pavyko įtikinti komisiją. Atsiradus skaitmeninei televizijai atsirado laisvų vietų, kur buvo galima daugiau transliuoti ir retransliuoti.
"Mus sustabdė krizė. Planų buvo gana daug, ir plėtra, ir pajamos augo. Tik mums laimėjus konkursą, rudenį, viskas radikaliai pradėjo keistis, griūti. Teko tuos planus apkarpyti ir gana stipriai", - sakė V. Straupas.
Klientai gali būti ramūs
Nepaisydama sunkmečio, "Balticum TV" visgi nesiruošia užleisti savo pozicijų. Jau yra suformuotas naujas ir patrauklus gero turinio aukštos raiškos televizijos paketas. Siūlomos topinės programos, kurios turi vertę ir gali sudominti žiūrovus. Tačiau "Balticum TV" vadovai prisipažino, jog aukštos raiškos technologija yra kur kas brangesnė, todėl žmonės ne itin ryžtingai ją renkasi. Šiuo metu jiems labiau rūpi ne naujovės, o ekonominė padėtis. Kol naujovės taps populiarios, teks palaukti.
Pokalbininkai džiaugėsi, jog jų klientai gali būti ramūs visais atvejais. Buvo daug investuota į analoginės televizijos tinklus, todėl ir šių kokybė yra gera. V. Straupas pabrėžė, jog 2012 metais, kuomet transliacijos analoginiais tinklais bus nutrauktos, "Balticum" abonentai nepajus nieko. Praktiškai, jau dabar visuose "Balticum TV" - tiek kabeliniuose, tiek ir eteriniuose - tinkluose viskas yra sutvarkyta ir įdiegta, tad jokių rūpesčių klientams nebus.
V. Jurgelevičius patarė žmonėms, kurie nesinaudoja abonentinėmis paslaugomis, jau dabar pradėti jomis naudotis. Tuomet 2012 m. jiems nekils jokių problemų, nes nereikės mokėti ar investuoti papildomai.
Didžiuojasi darbuotojais ir klientais
Per 21-erius metus "Balticum TV" įkūrėjai išsiugdė puikią pagalbininkų komandą, todėl šiuo metu tikrai turi kuo didžiuotis.
"Apie pusę darbuotojų dirba įmonėje 10 ir daugiau metų. Didžiulis pasiekimas, kad jie išliko, neišsilakstė. Mūsų kuriama vertė turi atgarsį. Be darbuotojų nebūtų nei įmonės, nei paslaugų, nei klientų. Yra suformuotos geros komandos, jos profesionaliai dirba savo darbą. Visose srityse - aptarnavimo, techninėje, kanalų ir visur kitur. Čia yra didžiausias pasiekimas", - sakė V. Straupas.
"Mūsų šūkis atspindi darbo kokybę. "Tikros paslaugos, ne pažadai!" - teigė V. Jurgelevičius.
"Balticum TV" programų direktorius pasakojo, jog įmonės strategija visada buvo paprasta - neapgaudinėti klientų ir nepakišinėti jiems kiaulių. Jis pripažino, jog ši strategija ne visada buvo naudinga ekonomiškai, tačiau viską atpirko klientų lojalumas.
Įmonė sugebėjo visus 21-erius metus išlaikyti tiesioginį bendravimą su žmonėmis. Nepasitelkiant trečiųjų asmenų ar firmų pagalbą. "Mes neskirstom žmonių į grupes - konsultuojame juos, net jei jie nėra mūsų klientai. O ką žmogui daryti, jei nėra kam paskambinti. Kokybiniai parametrai ir yra tai, kuo didžiuojamės. Svarbiausia klientai. Smagu, kad jie ištikimi, lojalūs ir nepamiršta mūsų - už tai šiandien ir turim jiems padėkoti", - pridūrė S. Kupliauskas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą