Bene prieš septyniolika metų buvo siekiama juodąją keramiką įrašyti į UNESCO nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, tačiau tuomet pirmenybė atiteko kryždirbystei. Vis tik UNESCO klubo „Juodosios keramikos centras“ vadovas Eugenijus Paukštė savo ketinimų neatsisakė. Ir tam yra svarių priežasčių.
Juodoji keramika yra unikalus Lietuvos kultūros paveldas. Nuo neolito laikų baltų tautos šiuo būdu degė laidojimo urnas ir kitus kulto indus.
Daug juodosios keramikos dirbinių randama I m. e. tūkstantmetyje gyvenusios prūsų genties teritorijoje prie Baltijos jūros. XV a. juodosios keramikos indais stalus serviravo turtingieji Vilniaus gyventojai. Todėl kyla klausimas, kas yra toji juodoji keramika ir, apskritai paėmus, kas yra keramika?
Lietuvių kalbos žodyne pateikiamos tokios žodžio „keramika“ (gr. keramike (ledine), keramos – molis), reikšmės: 1. degti dirbiniai iš molio ar kitų mineralinių medžiagų arba jų mišinio su mineraliniais ir organiniais priedais, pvz., dailioji keramika – molio, terakotos, majolikos, fajanso, porceliano dailieji dirbiniai; statybinė keramika – sienų plytos, stogo čerpės, kokliai ir kt.; 2. dailės šaka, užsiimanti tų dirbinių gamyba; 3. degtų molio dirbinių pramonė, keramikos technologijos skyrius; puodininkystė.
O štai juodoji keramika „Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje“ apibūdinama taip: „Juodoji keramika, neglazūruoti juosvos (metalo) spalvos dirbiniai, degami specialiu būdu lauko krosnyse. (...) Išdegti juodosios keramikos dirbiniai poliruojami.
Jie tvirti, nepralaidūs skysčiams. Juodosios keramikos technologija buvo žinoma Babilonijoje, taip pat senovės indėnų. Taikyta antikoje. Vėliau paplito Vidurio Europoje. Lietuvių liaudies meistrų kuriama nuo senų laikų, išpopuliarėjo XIX a., o XX a. imta kurti ne tik buitinius, bet ir dekoratyvinius juodosios keramikos dirbinius“ (str. autorė Danutė Skromanienė).
Laidos metu su keramikais Egle ir Eugenijumi Paukštėmis susitiksime jaukioje dirbtuvėje-galerijoje „Molio laumė“ ir klausime, kuo pasižymi ir kas būdinga juodosios keramikos dirbiniams? Tiesa, patys meistrai, perpratę juodosios keramikos prigimtį, apibūdina ją kaip tauriąją keramiką, o jauną molį – kaip klastingą...
Laida bus rodoma gegužės 17 d. (šį sekmadienį) 9 val., kartojama 18 d. (pirmadienį) 9 val. ir 19 d. (antradienį) 11.15 val. per Balticum TV.
Kūrybinė grupė: Nijolė Jačėnienė (režisierė), Jonas Tumasonis-Adominis (operatorius), Eglė Šilaikaitė (montuotoja), Kristijonas Lučinskas (kompozitorius), Laurynas Bolnis (videografikas), Sigutis Jačėnas (tekstų skaitovas). VšĮ „Vieno aktoriaus teatras“ projektą iš dalies finansuoja Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas. Partneriai: Lietuvos tautodailininkų sąjunga, Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka, informaciniai partneriai interneto portalas Alkas.lt ir dienraštis „Vakarų ekspresas“.
Nuotraukose - laidos „Saulė sodą sodino...“ stop kadrai
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą