"Dažnai girdime pripažinimą pelniusius mokslininkus, tačiau retai nuskamba gera žinia: dar vienas žmogus tapo mokslo daktaru, kelerius metus domėjosi viena tema, dėjo daug pastangų, atrado naujų dalykų - ir dabar mums papasakos, ko dar nežinojome Lietuvoje ir kas gali būti nauja pasauliui", - sako rubrikos sumanytoja žurnalistė Giedrė Čiužaitė. "Mokslo vardų" pašnekovai aptars ir savo srities perspektyvas Lietuvoje: ar gali čia plėtoti darbus, ar reikia krautis lagaminus į užsienį, gal jie rinksis verslą ir gavę daktaro laipsnį mokslo karjerą baigs.
Praėjusio antradienio laidos svečias - neseniai daktaro disertaciją apsigynęs medikas Paulius Venalis. Mokslininkas su kolegomis dirbo Vilniaus ir Vokietijos Erlangeno-Niurnbergo universitetuose, ieškojo vaisto sisteminei sklerozei gydyti. "Tai retas susirgimas, tenka 1 iš 10 tūkstančių gyventojų. Tačiau ligos klinikinė eiga yra sunki, efektyvių vaistų nėra, ir tai opi šiuolaikinės reumatologijos problema", - sakė dr. P. Venalis. Jam su kolegomis pavyko įrodyti, kad sisteminei sklerozei gydyti gali būti taikomi vaistai, kurie jau naudojami onkologijoje. Tiesa, kelias nuo tyrimų laboratorijoje iki vaistų pardavimo rinkoje - ilgas, apie jį medikas irgi kalbėjo laidoje.
Kitą savaitę "Ryto garsai" kalbins psichologą Antaną Kairį, kurio darbo sritis - psichologinė laiko perspektyva, arba žmonių santykis su jų praeitimi, jų gebėjimas gyventi dabar ir galvoti apie ateitį. Anot Vilniaus universitete dirbančio dr. A. Kairio, šios srities tyrimų rezultatai gali būti taikomi įvairiose srityse, pavyzdžiui, reklamoje.
Rubrikos "Mokslo vardai" rengėjai stengsis pakalbinti įdomiausių ir įvairių mokslo sričių tendencijas atspindinčių disertacijų autorius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą