Nuo gegužės 1 dienos dėl sumažinto biudžeto LRT sutrumpino transliacijų laiką. Tokį sprendimą priėmė kovo 16 dieną posėdžiavusi LRT taryba. Nuo gegužės 1 d. Lietuvos televizija analoginiais siųstuvais netransliuojama darbo dienomis nuo 9 iki 18 val. Lietuvos radijas, kuris buvo girdimas visą parą, programą transliuoja nuo 5 val. ryto iki 23 val. vakaro.
Anot LRT atstovo ryšiams su visuomene Vytaro Radzevičiaus, 2009 m. LRT iš valstybės biudžeto buvo skirta 43 milijonai litų. 2009 metais LRT veiklos sąnaudas sumažino beveik penktadaliu (16,7 mln. litų). 2010 metams LRT iš biudžeto skirta jau tik 35 mln. litų ir pasiektas 1999 metų lygis, kai LRT mažesniu siųstuvų skaičiumi transliavo tik vieną televizijos ir dvi radijo programas.
Dabar prievolės transliuoti LTV, LTV2, LTV World, Lietuvos radiją, Lietuvos radijo programas "Klasika" ir "Opus3" bei rengti informacinį portalą www.lrt.lt niekur nedingo. Be to, dėl sunkmečio mažėja komercinės pajamos. Pasak V. Radzevičiaus, išsaugoti iki gegužės 1-osios buvusias transliacijų apimtis LRT nepajėgi. Prie to dar prisideda įstatyminės kolizijos - būdama nuostolinga, LRT moka pelno mokesti, PVM - vien už tai, kad biudžeto finansai Telecentrui pervedami per LRT sąskaitą.
Valstybės kontrolė, atlikusi LRT veiklos auditą, ataskaitoje parašė: "Nenustatyta valstybės biudžeto lėšų, skiriamų visuomeniniam transliuotojui, planavimo tvarka." Pasak valstybės kontrolieriaus pavaduotojo Viktoro Švedo, LRT įgyvendino 2006 metų Valstybės kontrolės rekomendacijas, kurių vykdymas priklausė LRT administracijos kompetencijai, o vyriausybė - ne.
Dar 2009 metais, pajamoms mažėjant ketvirtadaliu, programų mastas nebuvo peržiūrėtas, LRT buvo priskirti vykdyti tie patys įpareigojimai kaip ir ankstesniais metais. Komentuodamas rekomendaciją tarybai, jos pirmininkas Gediminas Ilgūnas sakė: "Taryba neskubėjo uždaryti kanalų ir trumpinti programų masto, nes visų pirma gynė viešąjį interesą, t.y. visuomenės teisę matyti ir girdėti visuomeninį transliuotoją."
Balandžio pabaigoje LRT taryba susitiko su trimis Seimo komitetais ir finansų ministre, tačiau kol kas jokių pokyčių neįvyko. Tada ir buvo įgyvendintas LRT tarybos nutarimas nuo gegužės 1 d. sutrumpinti transliacijų laiką.
Sprendimas Lietuvos televizijos analoginiais siųstuvais netransliuoti būtent nuo 9 iki 18 val., pasak V. Radzevičiaus, priimtas, nes tokiu metu bet kuri televizija surenka mažiausią auditoriją, tuo metu rodomi laidų kartojimai.
"Žiūrovai netenka tiesioginių Lietuvos radijo laidų, rodomų ir per LTV, serialų, laidų kartojimų, bet svarbiausia - galimybės informuoti, jei, neduok Dieve, kokios nors nelaimės atveju toks poreikis atsirastų", - sako LRT atstovas ryšiams su visuomene.
Nei ateities galimybių, nei tikėtino transliacijų sutrumpinimo laikotarpio, nei pokyčių ateityje LRT numatyti negali. "LRT finansavimas priklauso nuo politikų valios, ir tai yra faktas, prieštaraujantis Europos Sąjungos ir Lietuvos įstatymams", - sako V. Radzevičius.
Šiuo metu tie, kurie turi skaitmeninius TV priedėlius, mato LTV kaip įprasta. Dabar LTV nuo 9 iki 18 val. negali matyti žiūrovai, priimantys analoginį signalą "senoviniu būdu" - tiesiogiai per kambarinę ar lauko anteną. Kabelinių TV žiūrovai turėtų matyti LTV kaip įprasta.
Finansavimo klausimas palietė ir Lietuvos radiją. "Mano žiniomis, tai yra vienintelis toks visuomeninis radijas Europoje, negirdimas naktį. Tai vėlgi yra tiesiogiai susieta su nacionaliniu saugumu, nes per išjungtą radiją nieko nepraneši. Aš puikiai prisimenu spengiančią eterio tylą, kai sausio 13 d. Lietuvos radijas buvo nutildytas Vilniuje. Ir kaip palengvėjo, kai atsirado signalas iš Kauno. Eterio tyla buvo siaubinga, nes staiga pasijutom atkirsti nuo viso pasaulio", - pasakojo LRT atstovas ryšiams su visuomene.
LRT vadovybės nuomone, dėl ženkliai sumažinto finansavimo ateityje gali būti sudėtinga tinkamai įgyvendinti LRT tikslus - užtikrinti visuomenės informavimą, pateikiant objektyvią, operatyvią ir išsamią informaciją, efektyviai šviesti ir lavinti visuomenę, užtikrinant aukštą laidų kokybę. Pasak LRT generalinio direktoriaus Audriaus Siaurusevičiaus, viena pagrindinių priežasčių kalbant apie problemas, su kuriomis dabar susiduria LRT, - tai, kad Vyriausybė taip ir neįgyvendino Valstybės kontrolės dar 2006 metais suformuluotų rekomendacijų.
Premjeras Andrius Kubilius duodamas interviu apie LRT situaciją Lietuvos radijui teigė, jog naktimis reikia miegoti, o ne radijo klausytis. "Premjeras pasinaudojo žodžio laisve, kuri Lietuvoje yra, ir tai yra jo nuomonė. Bet jei visuomeninis nacionalinis transliuotojas ir toliau priklausys nuo politikų valios, tai žodžio laisvės gali ir nelikti", - teigė V. Radzevičius.
Premjero teigimu, papildomo finansavimo artimiausiu metu tikėtis negalima. "Iš vienos bulvės penkių cepelinų neišvirsi. Ir nors dar reikia už tarkavimo mašinėlę susimokėti, bet penki cepelinai vis tiek turi būti. Ir pageidautina, kad skanūs", - situaciją apibūdino LRT atstovas ryšiams su visuomene.
Jis teigė nenorintis tikėti, jog visa ši situacija ne finansinis, o politinių simpatijų ar antipatijų reikalas. "Kita vertus, LRT biudžetas priklauso nuo politikų balso, o valstybės biudžeto lėšų, skiriamų visuomeniniam transliuotojui, planavimo tvarka nenustatyta. Tai tada ir kyla visokių minčių. Vien tai, kad LRT finansavimas priklauso nuo politikų valios, gali tiesiog pavadinti politiniu spaudimu nacionaliniam transliuotojui", - teigė V. Radzevičius.
[BANERIS]
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą