TV paieška. Dingo rekordiškai daug vaikų

Dingsta vis daugiau vaikų

Pasak Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorės Natalijos Kurčinskajos, šiuolaikiniai vaikai, gimę nepriklausomoje Lietuvoje, yra visiškai kitokie, negu buvo jų tėvai: „Jau nėra tokio spaudimo, galbūt jau tėvai kitaip žiūri į vaikus. Ir vaikai savarankiškesni. Yra įvairių atvejų. Vaikai pabėga iš namų, o tada jaučiasi kietesni tarp kitų vaikų.“

Vaikai gali pabėgti iš kiekvienų namų, tačiau, pasak N.Kurčinskajos, daugiausia vaikų be žinios dingsta iš globos namų ir asocialių šeimų. „Be žinios daugiausia vaikų dingsta iš asocialių šeimų ir globos namų. Būna, globos namai ne iš karto ir praneša policijai, kad vaikas pabėgo, nes nenori skandalo, nenori gauti blogų atsiliepimų, nori išvengti nemalonumų, kaip ir visada būna valdiškuose namuose. O asocialiose šeimose augančių vaikų tėvai net nepastebi. Teko bendrauti su šeima, kurioje vaikas dingo be žinios, tai neblaivus tėvas mums tvirtino, kad neturi tokio vaiko“, - pasakoja moteris.

Anot N.Kurčinskajos, jeigu vaikai yra palikti likimo valiai, tai yra labai pavojinga ir rizikinga: „Europoje kasmet be žinios dingsta apie milijoną vaikų. Lietuvoje šiemet yra pirmi metai nepriklausomoje Lietuvos istorijoje, kai daugiau negu 60 procentų visų dingusių žmonių skaičiaus sudaro nepilnamečiai. Tai verčia rimtai susimąstyti. Mes juk neturime tiek daug Lietuvos piliečių vaikų, kad galėtume taip elgtis. Galiausiai visi turi pareigas. Yra tėvų, yra mokytojų pareigos, o kokios yra vaikų pareigos? Kodėl nėra jokių taisyklių? Ir vaikams laikytis pareigų. Man atrodo, vaikai turėtų būti griežčiau prižiūrimi, kad nebūtų tiek daug problemų Lietuvoje.“

Anot N.Kurčinskajos, čia padėti gali televizija. „Aišku, televizija gali padėti spręsti vaikų dingimo problemą, tik reikia labai gerai apgalvoti, kaip tai padaryti. Jeigu nuolat per televiziją būtų rodomas kokio nors atlikėjo klipas ar reklama, padedanti vaikams suprasti taisyklę, kad negalima bėgti iš namų, kad reikia labai atsakingai pasirinkti draugus, o jeigu kažkur išėjo ar ketina išeiti, kokios bus pasekmės, būtų labai gerai. Žinoma, tam svarbus ne tik noras, bet ir nemaži pinigai.“

Vengia kalbėti, kad nenusižengtų

Pasak Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjo teisininko Deivido Velko, televizija ir padeda surasti be žinios dingusius vaikus, ir kartais kenkia vaikams parodydama per daug netinkamos informacijos. „Jeigu vaikas yra prapuolęs, tai tikrai televizija parodydama nuotraukas vaikų teisių nepažeidžia. Interesas surasti dingusį vaiką yra aukščiau už nepilnamečių teisės į atvaizdą atitinkamus reikalavimus, tačiau tai yra įstatymo išimtis, kai be sutikimo galima skleisti dingusio nepilnamečio asmens duomenis“.

Pasak D.Velko, bėda yra kita: „Kai vaikas surandamas, televizijoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse pasakoma ne vien tai, kad jis yra surastas, bet ir pridedamas dar ir neigiamas kontekstas, pertekliniai duomenys. Pavyzdžiui, pasakojama, kad jis bėgo nuo namuose patiriamo smurto, kad galbūt jis ar jo šeima yra įtraukta į rizikos grupę. Kitaip tariant, vaiko teises ima pažeisti ta informacija, kuri pateikia neigiamą socialinių reiškinių kontekstą“.

Teisininko D.Velko tvirtinimu, pastaruoju metu galima stebėti tendenciją, kad nepilnamečiai apskritai yra eliminuoti iš tradicinės žiniasklaidos. „Esame ne vieną kartą atkreipę viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų dėmesį į tai, kad tuo atveju, kai nepilnametis yra surandamas, visuomenei pakanka informacijos, kad jis yra surastas, ir reikia vengti papildomų duomenų teikimo. Džiugu, kad galime pastebėti teigiamą tendenciją. Yra skelbiama vis mažiau nepilnamečių duomenų. 2013 metais tokių atvejų, kai pateikiamas neigiamas kontekstas šalia informacijos apie dingusį nepilnametį, buvo nemažai, o 2014 metais jau tokių atvejų nebuvo. Šiemet aš irgi nepamenu tokios situacijos“, - pasakoja Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos patarėjas.

Nuo durų prie durų

Pasak N.Kurčinskajos, ieškodami dingusių žmonių artimieji dažnai susiduria su biurokratija. „Pas mus visur pilna stabdžių. Tu gali kreiptis į policiją, ambasadas, apeiti visas institucijas ir nieko negauti. Gerai, kad yra numeris 116 000, kuriuo gali skambinti ir tėvai, ir vaikai. Tai tinklas, veikiantis visoje Europoje. Į šią liniją gali skambinti ne tik tėvai, bet ir kaimynai, artimieji, o į policiją gali kreiptis tik tėvai įstatymų numatyta tvarka“, - sako N.Kurčinskaja.

Anot Dingusių žmonių šeimų paramos centro direktorės, pagalba turi būti kompleksinė: „Turi prisidėti ir Vidaus reikalų ministerija, ir Socialinės apsaugos ministerija, ir Švietimo ir mokslo ministerija. Reikia sukurti ilgalaikę strategiją. O dabar pas mus, užuot vaikus saugojus ir puoselėjus, tik skaičiuojama, kad po penkiasdešimties metų Lietuvos apskritai neliks“.

Parengta pagal priedą „TV publika“