Vytenis Pauliukaitis: "Tik nereikia kompleksuoti"

Šmaikštusis Vytenis Pauliukaitis po Naujųjų metų LNK televizijoje vesi interaktyvų šou "2 minutės šlovės". 

Pramoginio šou dalyviams keliama vienintelė sąlygą - išlaikyti publikos dėmesį dvi minutes. Salėje sėdėsiantys žiūrovai spaus balsavimo pultelyje "Stop", ir
nuobodus pasirodymas bus baigtas. V. Pauliukaitis bus laidos dalyvių advokatas, ir tiems, kurie sulauks komisijos ir publikos palaikymo bei pateks į kitą žaidimo etapą, žada ilgalaikę šlovę. Jo teigimu, šis šou - puiki galimybė parodyti save ir savo sugebėjimus, pagaliau - pirmą kartą išeiti į viešumą.

Ar nebus taip, kad pažiūrėsim laidą kartą kitą, ir atsibos negudrūs triukai? Rodos, visos Lietuvos ekscentriškos asmenybės jau ligi skausmo pažįstamos.

O kodėl jūs suabejojot mūsų tauta? Esate ta verkėja Lietuvos? Mes daug ko nepažįstame. Aš manau, mes visko turime daug; reikia tik išdrįsti. O ta dainelė, kad ko pritrūksim, dainuojama jau daug metų. Tik nereikia kompleksuoti.

Kokius sugebėjimus jūs parodytumėte per dvi minutes?

Aš pirmiausia ten neičiau, nes neturiu ką parodyti, kad prikaustyčiau žiūrovus. Bet yra daug žmonių, kurie turi ką parodyti arba taip galvoja.

Jums nereikėtų kuklintis. Turintis tokią erudiciją advokatausite tiems akimirkos artistams...

Manau, žmonės žiūrės į tai su humoru; daug talentų tupi namie ir bijo pasirodyti. Be to, ten veržiasi labai daug jaunimo, bet aš važinėju po Lietuvą ir matau, kad netipinių gabumų turi ir vyresni žmonės. Aišku, kad dainuotojų ir šokėjų yra 80 procentų, bet surasim visokių įdomių, paslėptų talentų. Mus stabdo tik skepsis ir pesimistiškas kniaukimas.

Dažnai šlovė sudega kaip šiaudų kūlys. Ką jūs laikytumėte šlove?

Šlovė šlovei nelygi. Mes kiekvienas turime teisę bent trumpai šlovei, kad sužibėtume kaip brangakmenis pelenuose.

Mano šlovės valanda dar ateis. Kokiu pavidalu? Kai gulėsiu tarp šešių lentų. Aš manau, jeigu šlovę suprasime kiek kukliau, kaip žaidimą, tai kiekvieną dieną gali atsitikti puikiausių dalykų.

Ar laidoje nebus jūsų antipodo Juročkos - Jurijaus Smorigino?

Šį kartą ne. Tikrai dėl to nagų negraušiu. Man įdomiausia, kad šįkart būsiu ne teisėjas, o advokatas. Gerai pastebėjote, advokatai gauna gerus pinigus; aš jau užrišau du maišus.

Iš pradžių pykdavau ant Jurijaus, paskui supratau, kad talento neapgenėsi, turi priimti jį su charizma ir chamiškumu. Ar jums kainuoja nervų, kai iš jūsų šaiposi?

Žinote, pašaipa pašaipai nelygi. Man visai neskauda, kai Jurijus šaiposi, visiškai nereaguoju. Kai labai talentingas žmogus pasako pastabas, aš suklūstu, man būna įdomu, kartais gal ir skaudu. Visokių ir žiūrovų yra, kurie manęs nemėgsta - nekreipiu dėmesio. Nes kur būna pliusas, būna ir minusas, kitaip būtume šventieji ir skraidytume danguje. Nesame tokie harmoningi, kad visiems patiktume, ir nereikia stengtis tai daryti. Reikia turėti savo nuomonę ir ją apginti. O visos tos pašaipos man juokingos, nors tai yra tam tikra laidos varomoji jėga.

Bet jūs taip švelniai atkertate kolegai, kad tai panašu į aukos atsakomąjį smūgį.

Na, žinote, aš nesielgiu, kaip kažkada kaimo moterėlės, būdavo, sijonus pakeldavo...

O tolerancija, etiketas nėra baimė būti savimi? Tarsi kaukė?

Kiekviena taisyklė turi racijos, be to, mes gyvename kartu ir turime susitarti, šiaip persipjautume. Tuo ir skiriamės nuo gyvulių. Aš negalvoju, kad atviras emocijų demonstravimas rodo žmogaus stiprybę. Todėl ir nenoriu labai rėkauti ir sklaidytis.

Aš manau, kad jūs buvote pakankamai emocingas, reklamuodamas "Dormeo" čiužinį. Paskui "Dviračio žynios" jus parodijavo.

Už tai, kad jis man labai patinka. "Dviračio žynioms" aš esu daug padėjęs. Aktorius, kuris mane vaidina, žiūrėkit, kiek honorarų užsidirba - džiaugiuosi. Jis panašokas į mane, aš visai nepykstu. Tik kai jie pradėjo ten visokius politinius etiudus daryti su tuo personažu, kuris neva aš, tada paskambinau ir paprašiau, kad taip nedarytų.

Smoriginas prisipažįsta, kad jo Achilo kulnis yra meilė dukrai. O jūsų?

Imsiu aš jums dabar ir pasakysiu. Tebūna mano paslaptis. Žinot, mano visos silpnosios vietos yra apaugusios tokia krokodilo oda, kad net nežinau, kaip ten reikėtų prisikasti.

Kokie lietuviško humoro simptomai?

Man atrodo, kad lietuviško humoro išvis neturime: truputį rusiško, lenkiško... O tas tikrasis, folklorinis, etnografinis - nelabai juokingas ir šiurkštokas. Nesame humoristų tauta, galime juoktis iš to, kaip traktorius užvažiavo ant karvės.

Kas senam eterio vilkui galėtų sukelti panikos priepuolį?

Tikrai baimių nejaučiu, jeigu taip būtų, eičiau iš ten po velnių.

Kaip save palepinate?

Man trūksta šito dalyko, neturiu tiek daug laiko anei pinigų. Bet patinka vandens procedūros, kartais ir maistelis. Tie pasilepinimai labai epizodiniai.

Ar prisikelsite kaip režisierius?

O kodėl galvojate, kad numiriau? Aš ir vakar valstybinėje filharmonijoje turėjau labai sudėtingą renginį, skirtą Kalbos dienai. Buvo daug žmonių. Ne viskas tiesa, kas apie mane šnekama. Pas mus tokia tendencija - praslysti paviršiumi. Net nustebau, vakar viena profesorė juokingai pasakė: "Pasižiūrėk, fotografų nėra šiame renginyje - kaip ramu, gera". Todėl, kad į filharmonija ateina publika, norinti ką sužinoti, patirti emociškai - ne visas kisielius, kuriame kasdien verdame, yra gyvenimo variklis.

Pas mus žurnalistai nepasidomi gilesniais dalykais, jie nebesispecializuoja tam tikrose srityse. Kur pakliūva, ten ir dirba. O kai aš prieš daugelį metų pradėjau režisieriaus karjerą, tai viena žurnalistė, rašiusi apie dailę, pusantrų metų ėjo į paskaitas Dailės akademijoje.

Kai kurie kolegos taip ir daro...

Tada aš labai džiaugiuosi. Aišku, ne visi galite daryti, ką jūs norite. Bet būna labai juokingų interviu, paskambina, klausia manęs, ką aš valgau. Na, tai sakau, kaip visi - duoną ir vandenį. Ar čia labai svarbu?

Taip, nes jūs gyvenimo gurmanas. O kokią laidą iš tikrųjų norėtumėte vesti?

Iš tikrųjų pagalvoju kartais, kad reikėtų laidos meno gurmanams, kuriuos matau parodų atidarymuose. Prestižiniuose ir mažiau išreklamuotuose koncertuose. Yra tas sluoksnis Lietuvoje, šiems žmonėms pamatyti ką juos dominančio per televiziją nėra šansų. Viskas, ką matau apie kultūrą, telpa "Panoramoje": įvyko, įvyko... O kas plačiau paanalizuos? Be to, dar labai svarbu, kas tai daro. Prieš daugelį metų su Sedunova vedėme laidą apie baletą; ir žmonės, negalintys pamatyti visų spektaklių, buvo labai patenkinti.

Ivona ŽIEMYTĖ