Jau tie klaipėdiečiai... Prisijungia prie lietaus kanalizacijos ir varo į Smeltalės upelį savo tualetų vandenį. Galvos dėl aplinkosaugos nesuka, nes ji vis tiek akla. Tikimybė, kad į pietinę miesto dalį, o juo labiau į Smeltės kvartalo šabakštynus užklys koks nors aplinkosaugininkas, maža, tad rizikos jokios. O jeigu aplinkosauga ir nebūtų akla ir aklai nepasitikėtų savo sugalvotomis leistinomis ribinėmis vertėmis, vis tiek tegu pabando įrodyti, kieno konkrečiai š... tam tikru momentu plūduriavo upelio vandenyje. To padaryti neįmanoma.
Be to, šiaip ar taip, to upelio vanduo užterštas, tai vienu š... daugiau ar mažiau, koks skirtumas. Juk nuo gatvių į upelį subėgantis vanduo užkemša nutekėjimo vamzdžius visokiomis šiukšlėmis ir todėl patenka į žmonių kiemus. O kai vanduo pakyla, apsemia kiemuose stovinčių mašinų dugnus, juos nuplauna, pats išsipurvina ir atgal subėga į upelį. Taip kad vienu teršalu daugiau ar mažiau, situacijos nekeičia.
Guodžia tik tai, kad ne visi vamzdžiai yra taršūs. Pavyzdžiui, į tą upelį teka ir šaltinėlio vanduo. Taigi, vieni į jį nukreipia savo žmogiškuosius gamtinius reikalus, o kiti geria šaltinėlio vandenį. Vadinasi, situacija nėra tragiška.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą