Keliaudami per Lietuvą, būtinai pažiūrėkite, kas darosi baltųjų gandrų lizduose. Vėluojančių porų namuose jaunikliai jau plunksnuoti, bet dar tebeaugantys, regimai trumpesnėmis, nei turėtų būti, sparnų plunksnomis. Kiti jau ne paaugliai, o beveik užaugę gandrai. Dabar jie turi vieną tikslą - kuo skubiau sutvirtėti ir pakilti į orą. Pirmasis skrydis yra labai atsakingas, jam nelengva ryžtis. O ir po to, palikus namus, bus ne taip paprasta kilti ir leistis, žirglioti žeme, vaikytis ne žiogus, o juos medžiojančius tėvus. Kol kas gandriukai supranta, kad lesalo galima gauti tik iš jų, todėl laukia, kol šie nutvers tai, ką bus galima ištraukti iš jų snapo. Tiesa, to dar nėra, o stipresnieji gandriukai treniruojasi - vis plasnoja sparnais, šokčioja į orą, kartais atsiplėšdami geroką sieksnį virš jo. Po tokių treniruočių apetitas išauga, todėl seniesiems gandrams tenka darbuotis be atvangos.
Dar nežinome, kokie gandrams buvo šie metai, - atrodo, kad sėkmingi, nors ne tokie kaip pernai ar užpernai. O jauniklių, matyt, bus mažiau, nes daug porų pasiklydo tarp ilgo pavasario ir vasaros, o gal per vėlai susikūrė, tad gyveno lizduose „nuomininkų teisėmis“, bet jauniklių nesusilaukė. Dar daugiau jų buvo „nieko neveikiančių“, taigi - klajojančių sau, lesiojančių ir tiesiog „gyvenančių“. Daug tokių gandrų teko matyti keliaujant Nemunu - didžiosios upės pakraščiuose tai ten, tai šen baltavo raudonkojai raudonsnapiai paukščiai, kurie neturėjo kur skubėti.
Ventės rage prie Kuršių marių šiemet gyvenama ypatingomis nuotaikomis: dar tik liepos pradžia, o jau sužieduota daugiau kaip 30 tūkst. paukščių. Kas atsitiko, iš kur tokia sėkmė? Atsakymo toli ieškoti nereikia - atliekant visos ornitologinės stoties rekonstrukciją, buvo ne tik perstatyti pastatai, bet ir įrengti nauji tinklai. Štai jie ir padeda per tokį „neproduktyvų metą“ sugauti ne 8 ar 10 tūkst. sparnuočių, o triskart daugiau. Žinoma, dabar, vasarą, vyrauja varnėnai - kartais per dieną jų sugaunama ir sužieduojama daugiau kaip 1000! Tik birželio pradžioje čia buvo gaudomi ir žieduojami mūsų varnėnai. Greitai jie pasitraukė į vakarus, pasiekė Vokietiją (iš ten jau gauti pranešimai apie šiemet Lietuvoje žieduotus jauniklius), o jų vietą pas mus užėmė Estijos, Suomijos varnėnai. Dabar tinkluose jau pradeda pakliūti nendrinukės, žiogeliai, krakšlės - šie vasaros paukščiai užaugino savo jauniklius ir pradės keliauti pietvakarių link.
Pagalvoji - parskridę gegužės pradžioje, jie po trijų mėnesių mus paliks. Kur tada yra šių paukščių tėvynė? Matyt, atsakyti galima labai paprastai - jų tėvynė ten, kur sukami lizdai, kur perimi jaunikliai. O jie perimi Lietuvoje.
Vasara skuba. O jūs ar suspėjote prisirinkti mažalapių liepų žiedų? Ar pasimėgavote žemuogėmis ir jau renkate mėlynes? Ar tikrai manote, kad šiemet dar neauga raudonikiai, lepšės ir baravykai? O voveraitės? Nelaukite, paskubėkite jų ieškoti.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą