Naujai atrastas genas LIF6 aptinkamas tik drambliuose ir jų protėviuose. Jį suaktyvina kitas genas, TP53, kad iškart panaikintų pažeistas ląsteles, kol jos netapo vėžinės.
Ankstesni tyrimai dėmesį skyrė genui TP53, kurį turi beveik visi gyvūnai.
Buvo žinoma, kad šis genas pagamina baltymą, kuris aptinka pažeistą DNR ir duoda ląstelei ženklą pasitaisyti arba susinaikinti. Šitai padeda išvengti atvejų, kai pažeistos ląstelės tampa vėžinėmis.2015 metais mokslininkai atrado, kad drambliai turi 20 TP53 kopijų, o kiti gyvūnai ir žmonės tik po vieną.
Šis tyrimas taip pat parodė, kad tik 4,8% dramblių miršta nuo vėžio.
Žmonių nuo vėžio miršta 11-25%. Šie atradimai gali padėti suprasti, kaip drambliai apsisaugo nuo vėžio ir kaip nuo jo apsaugoti žmones.
Jeigu pavyktų sužinoti, kaip drambliai ir kiti gyvūnai apsisaugo nuo vėžio, būtų išspręstas Peto paradoksas.
Šis paradoksas yra apie tai, kad vėžio tikimybė tarp skirtingų rūšių nedidėja priklausomai nuo gyvūno dydžio ar gyvenimo trukmės.Atrodo, didesniuose gyvūnuose su daugiau ląstelių turėtų būti žymiai didesnė tikimybė išsivystyti vėžinėms ląstelėms.
Tačiau epidemiologas Ričardas Peto pastebėjo, kad tai netiesa. Vadinasi, didesni gyvūnai turi geresnius apsaugos nuo vėžio mechanizmus negu mažesni, trumpiau gyvenantys individai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą