Į gerų žmonių rankas papuolusi itin reta pelėda dar turi vilties pakilti

„Paukščiui pažeistas sparnas, ant jo yra žaizda, nusitrynusios plunksnos, matyti akies trauma. Pelėda buvo nusilpusi, labai liesa, matyt, ilgai keliavo iki mūsų. Gerai, kad specialistai neaptiko jokių kaulų lūžių.

Paukštis jau bando ryti maistą – žalios mėsos gabaliukus, tai teikia vilties, kad pagis ir sustiprėjusį galėsime paleisti į laisvę“, – sakė globos namų darbuotoja Eglė Mulevičiūtė.

Pasak jos, raiboji pelėda skiriasi nuo kitų pelėdų, kurios medžioja naktimis. Šios įpročiai kitokie – ji elgiasi aktyviai dienomis, o naktimis ilsisi.

Pelėdai ruošiamas pašaras papildomas šunų plaukais, plunksnomis, mat jos pripratusios medžioti peles ar mažesnius paukščius. Plunksnos, kaulai ar kailio gabalėliai iš skrandžio pasišalina savaime.

Pernai viena raiboji pelėda jau buvo atsidūrusi „Nuaro“ Kauno filiale. Po trijų dienų reabilitacijos ji išskrido savais keliais.

„Raibųjų pelėdų Lietuvoje kartais aptinkama, tačiau šie šiaurinių kraštų gyventojai pas mus neperi.

Šie paukščiai gyvena Rusijos šiaurėje, Skandinavijoje. Jie nelinkę migruoti, tik kartais, perėjimo vietas užklojus sniegui, pajuda piečiau, kur lengviau rasti ėdesio. Taip jie pasiekia Lietuvą, kartais – Lenkiją“, – sakė Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto jaunesnysis mokslo darbuotojas Julius Morkūnas.

Paprastai Lietuvoje užfiksuojamas vienas, rečiau – keli šie paukščiai. Prieš porą metų raiboji pelėda žiemojo šalia Priekulės (Klaipėdos r.).

Dienomis ji dažnai tupėdavo ant elektros laidų nenukultų rapsų laukuose ir tykodavo pelėnų. Šioms pelėdoms patinka ir graužikai, ir mažesni paukščiai.

Maždaug kuosų dydžio į paukštvanagius ar vištvanagius panašios raibosios pelėdos ilgomis uodegomis – palyginti ištvermingos. Paprastai jos ir per šalčius nepalieka savo perėjimo vietų.

O į klaipėdiečių gelbėtojų rankas patekęs paukštis tikriausiai atsitrenkė į kokį nors statinį ar automobilį ir susižalojo.