Praėjusį savaitgalį, kai gamtos mylėtojai buvo kviečiami stebėti ir registruoti išskrendančius paukščius, L. Umbrasienė dviračiu kursavo tarp Palangos ir Šventosios. Tačiau stebėjimų "derlius" buvo menkas.
"Virš kopų praskrido gal šimto kikilių būrelis ir palydėjau 23 žąsų būrelį. Pušyne girdėjau daugelio zylių cypsėjimą. Vadinasi, skrydžiui dar tebesiruošia, į savo skrandukus kimšdamos maistą prieš didžią kelionę. Va, ir viskas, ką per visą dieną teišgirdau ir tepastebėjau. Praėjusiais metais, užpernai spalio pirmą savaitgalį paukščiai skrido "urmu", - sakė biologė.
Paklausta apie zylių migraciją, kurios, regis, Lietuvoje lieka žiemoti, L. Umbrasienė sakė: "Lieka vyresnės zylės, o jaunosios išskrenda. Lygiai tas pat su varnomis. Varnų jaunikliai patraukia į pietus, o senolės lieka žiemoti Lietuvoje."
Šiemet vangi rudeninė paukščių migracija stebina ir ornitologus: per rugsėjį Ventės rage sparnuočių sužieduota keturis kartus mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Gaudyklėse paukščių įstringa vos vienas kitas.
Ventės rago ornitologijos stoties vadovas Vytautas Jusys pažymėjo: "Pernai per rugsėjį Ventės rage sužieduota 35 tūkstančiai, o šiemet - vos 8 tūkstančiai paukščių. Per daugiau nei trisdešimt darbo metų pirmą kartą susiduriu su faktu, kad įprastu metu paukščių skrenda taip mažai."
Paklaustas, kokios galėtų būti vėluojančios paukščių migracijos priežastys, V. Jusys spėliojo: "Gal kad šaltas ir vėlyvas pavasaris buvo - paukščiai vėlavo kiaušinius dėti. Suprantama, kad vėliau ir jaunikliai ritosi. Bet juk vasara buvo palanki, ir jaunikliai turėjo sėkmingai subręsti ir sparnus užsiauginti. Bet, va, jie neskrenda įprastu laiku."
Pasak ornitologo, neįprasta ir tai, kad dar prieš keletą dienų virš Ventės rago sukosi gausūs kregždžių būriai. Prieš savaitę jų suskaičiuota net iki 20 tūkstančių. Paprastai šios skraiduolės mūsų kraštą palieka iki rugsėjo vidurio.
Lietuvoje pirmąjį spalio savaitgalį šiemet buvo jau 19-os paukščių palydos. Šiemet šalyje surengti 28 paukščių palydų renginiai, kuriuose dalyvavo apie tūkstantį žmonių.
Lietuvoje šiais metais stebėtas net 106 051 sparnuotis, priklausantis 127 paukščių rūšiai. Tai - oficialūs rezultatai.
Gausiausiai skrido paprastieji kikiliai - 30 415, didžiosios zylės - 19 909 ir paprastieji varnėnai - 8 954. Be šių, gausiai skrido: paprastoji pempė (6 252), stebėti didžiųjų kormoranų (4 553), didžiųjų ančių (4 535), laukių (3236) būriai. Stebino gana gausiais būreliais skridusios Ventės rage šelmeninės kregždės (1 994).
Iš retų rūšių išsiskyrė kalninė kielė - ji pirmąkart matoma Lietuvos pietrytinėje dalyje (Paluknio pievose). Pastebėta paprastoji berniklė (Klaipėdoje), rudė ir miškinė antis (Palangoje).
INFORMACIJA
Šiemet, kaip ir kiekvienais metais, "BirdLife International" organizacijos partneriai visoje Europoje ir Centrinėje Azijoje suorganizavo daugybę renginių siekdami sukviesti įvairaus amžiaus žmones mėgautis paukščiais, daugiau sužinoti apie paukščių migracijos reiškinį, gyvai jį stebėti. Ši kasmetinė tarptautinė iniciatyva vadinama "EuroBirdwatch". Jos metu organizatoriai siekia didinti visuomenės susidomėjimą paukščiais ir jų apsauga, nes efektyvios gali būti tik bendros žmonijos pastangos, suteikiant viltį nykstančioms sparnuočių rūšims ir saugant jų svarbias buveines visame jų migracijos kelyje.
Pirmąjį spalio savaitgalį daugiau nei 19 000 įvairaus amžiaus žmonių 30 Europos ir Vidurio Azijos šalių stebėjo regioną paliekančių paukščių migraciją. Visose šalyse suorganizuota net 900 paukščių stebėjimo akcijų. Bendrai stebėta beveik 2,4 milijono sparnuočių.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą