Kačių rojus

Katės saliečiams tapo savotišku ilgaamžiškumo garantu: anot spaudos, vidutinis žmonių amžius čia viršija 71 metus.

Salą galima pasiekti valandą plaukiant keltu iš Isinomakio miesto, esančio Mijagio prefektūroje, kuri įsikūrusi centrinėje Tohoku dalyje ir turi priėjimą prie Ramiojo vandenyno bei didžiausią miestą Tohoku regione - Sendajų.

Tasiro saloje nėra nė vieno šuns. Užtat čia yra "kačių šventykla", kurioje saliečiai jų prašo visokių malonių. Jų prašymai, regis, patenkinami: štai vietinio "Hamaya" viešbutuko savininkas džiaugiasi vis gausėjančiais svečiais ir teigia, kad jo tinklaraštis gali pasigirti maždaug 300 tūkst. peržiūrų.

Katės stiprina salos ekonomiką, tik saliečiai jaudinasi, kad iškilo grėsmė jų sveikatai: turistai jas nuolat peršeria.

Seniau Tasiro gyventojai vertėsi šilko gamyba ir veisė šilkaverpius. Kad neįsiveistų per daug pelių, laikė kates. Maždaug 19 a. viduryje čia įsigalėjo žvejyba. Pasakojama, kad atvykstantys mėgėjai pažvejoti dažnai likdavę nakčiai, jų laimikis priviliodavęs kates, o šie jas mielai šerdavę. Pagal vietinę legendą, kartą, kai žvejai rinkę akmenis, reikalingus tinklams fiksuoti, netyčia užgavę katę, ši nugaišusi. Vietiniai ją garbingai palaidoję vidury salos ir pastatę kačių šventyklą. Ją galima pamatyti ir šiandien. Tasiro saloje taip pat stovi 51 katės skulptūra.

Šiandien daugumą - 83 proc. - salos gyventojų sudaro pagyvenę žmonės, vyresni nei 65 metų. Jie žvejoja ir nuomoja atvykėliams kambarius. Labai dažnai čia vyksta parodos, fotosesijos ir įvairūs konkursai kačių tema.