„Varlės, kaip ir dauguma gyvūnų, pavasarį keliauja į tinkamas vietas dėti kiaušinių, o išneršusios grįžta. Jos pačios pasirenka, kur keliauti. Svarbu, kad vandens telkinyje būtų daug augalijos, užutėkių, būtų seklu”, - pasakojo Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcijos Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėja, ekologė Jolanta Radžiūnienė.
Pasak specialistės, varlės paprastai žiemoja ten, kur yra mažiau vandens. Dažniausiai po kelmais, įsiraususios į žemę arba įvairiose vandens telkinių pakrantėse, senų augalų liekanų sąnašynuose. Parkų direkcijos atstovė tikino, kad įvairių rūšių varlės yra išsibarsčiusios po visą Lietuvą, kur tik yra tinkamos vietos, seklesni vandens telkiniai. Jų gali būti ne tik užmiestyje, bet ir mieste. Varlės nebėga nuo civilizacijos.
Imasi priemonių
„Ten, kur varlės gyvena natūralioje gamtoje, joms nieko nenutinka. O kurios jau yra įsikūrusios prie kelių, prie takų, kur vyksta eismas, tada kyla problemos. Varlės gali žūti, todėl pavasarį joms reikia padėti pereiti tas pavojingas vietas”, - pasakojo J.Radžiūnienė.
Norint varlytėms pagelbėti, yra tveriamos specialios tvorelės, prie jų padedami kibirai. Kai varlės sulipa į kibirus, jas reikia pernešti į kitą kelio pusę.
„Pernai turėjome gražią atrakciją - Ribiškių tako gyventojai padėjo varlėms migruoti. Mes užtvėrėme, pastatėme kibirus, o gyventojai patys susiskirstė, mamos su vaikais prisidėjo ir labai sąžiningai pernešinėjo tas varles. Tai buvo ir pramoga, ir atsakomybė. Aišku, tai netrunka visus metus. Daugiausia dvi savaites. Būtent dabar, šylant orui, ta migracija ir prasideda”, - sakė ekologė.
Tvorelės - tai laikina pagalba. Yra įrenginėjamos ir ilgalaikės priemonės - specialūs tuneliai po keliais. Tada varlės tiesiog neturi kito kelio, mat visur kitur būna užtverta, todėl radusios atvirą ertmę ten ir keliauja.
Žmonės geranoriški
Gamtos ir kultūros paveldo skyriaus vedėja patikino, kad varlės sulaukia jautraus visuomenės dėmesio.
„Šiemet, kaip ir pernai, sulaukiame daug skambučių. Žmonės skambina susijaudinę, siūlo Pučkorių take įrengti netgi laikinus šlagbaumus, kad varlių migracijos metu jos būtų apsaugotos nuo automobilių. Žmonės apskritai žiūri geranoriškai. Iki šiol nebuvo jokių vandalų, vagysčių ar gadinimų”, - džiaugėsi ekologė.
Anot J.Radžiūnienės, kažkokio įsipareigojimo saugoti varles jų migracijos metu nėra, tačiau visų saugomų teritorijų tikslas yra gamtos vertybės.
„Jeigu to nedarytume, nuostoliai būtų dideli. Varlės keliauja tūkstančiais. Net ir saugant jos yra sutraiškomos. Bet nesaugant jų po ratais žūtų gausybė. Jos keliauja dideliais būriais, atrodo, visa žemė juda”, - migracijos ypatumus atskleidė specialistė.
Varlės migruoja ir ikrus leidžia dvi savaites. Į sausumą varlių jaunikliai išlipa dažniausiai birželio pradžioje.
Kviečia „Varliavizija”
Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija pavasarį kviečia žmones susipažinti ne tik su varlėmis, bet ir su skiauterėtaisiais tritonais.
„Norėdami žmones supažindinti su varliagyviais paprastai pavasarį organizuojame „Varliaviziją”. Pernai tokį renginį darėme pirmą kartą, visiems labai patiko, tai ir šiemet darysime. Greičiausiai viskas vyks antroje balandžio pusėje, tada, kai varlės pradės gražiai „giedoti”. Patikėkite, jų balsai tikrai nustebina žmones”, - šypsojosi J.Radžiūnienė.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą