Pavyzdžiui, vilkai staugia kviesdami gaują draugėn, taip pat stiprindami gaujos identitetą. Išgirdę staugiantį savo gaujos narį, kiti vilkai pradeda staugti kartu.
Dažniausiai staugimas - ištęstas garsas, iš pradžių galintis skambėti kiek aukščiau, o vėliau pereinantis į pagrindinį, žemesnį, toną, pabaigoje tampantis dar žemesnis.
Moksliniai tyrimai atskleidė, kad šunys turi klausos jausmą. Vilkų staugimo įrašai parodė, kad kiekvienas vilkas šiek tiek pakeičia savo staugimo toną, kai į jų „chorą“ įsilieja naujų narių. Nė vienas vilkas nenori skambėti panašiai kaip kuris nors kitas „choristas“.
Štai kodėl vilkas, staugiantis kartu su dainuojančiais žmonėmis, iškart išsiskiria - jis sąmoningai nesistengia atkartoti kitų balsų ir mėgaujasi išsiskiriančiu savo staugimo garsu. Dažniausiai šunis kaukti skatina muzika, atliekama pučiamaisiais instrumentais, pavyzdžiui, klarnetu ar saksofonu.
Pasirodo, yra duomenų apie šunis, kurie turi tam tikrą išskirtinį muzikinį skonį. Buldogo Dano šeimininko Džordžo Robinsono Sinklero (George Robinson Sinclair) - Herefordo katedros Londone vargonininko - draugas kompozitorius seras Edvardas Viljamas Elgaras (Edward William Elgar) jautė ypatingą simpatiją šiam šuneliui, mat, jo nuomone, jis turėjo puikų muzikinį skonį. Šuo Danas dažnai dalyvaudavo choro repeticijose kartu su savo šeimininku ir urgzdavo ant choristų, nepataikančių į toną.
Kompozitorius Richardas Vagneris (Richardas Wagner) taip pat vertino šunų muzikinius gebėjimus. Jis netgi pastatė šuneliui suoliuką savo dirbtuvėse. Paskambinęs parašyto muzikinio kūrinio dalis jis stebėdavo klusniai šalia tupinčio šuns reakciją. Atsižvelgdamas, kaip į muziką reaguodavo augintinis, jis melodiją modifikuodavo. R.Vagneris pastebėjo, kad šunelio, vardu Pepsis, atsakas priklausydavo nuo melodijos muzikos rakto.
Tyrimai iš tikrųjų patvirtina, kad šunys skirtingai reaguoja į įvairius muzikos tipus. Psichologė Debora Vels (Deborah Wells) vienos gyvūnų prieglaudos šuneliams paleido skirtingą muziką ir stebėjo šunų elgesį. Šunims buvo leidžiama popmuzika (Britnės Spyrs (Britney Spears), Robio Viljamso (Robbie Williams), klasikinė (Vivaldžio „Keturi metų laikai“, Bethoveno „Odė džiaugsmui“) ir sunkiojo metalo grupių (pavyzdžiui, „Metallica“) kūriniai.
Šunų elgesys pagal tai, kokios muzikos jie buvo priversti klausytis, iš tiesų skyrėsi. Kai mokslininkai paleido sunkųjį metalą, šie susijaudino ir lojo. Klausydamiesi popmuzikos ar žmonių pokalbio elgėsi visiškai įprastai, nebuvo pastebėta kokių nors išskirtinių elgesio bruožų. Klasikinė muzika, rodos, šunims sukėlė raminamąjį efektą: jie lojo mažiau nei paprastai, dažnai priguldavo ar tupėdavo vienoje vietoje.
Parengta pagal dienraščio „Respublika“ priedą „Julius/Brigita“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą