Gana dažnai vairuotojai su briedžiais susidurdavo kelyje, vedančiame iš Vilniaus į Nemenčinę. Mat aplink Vilnių briedžių populiacija gana gausi, nuo Vilniaus link Nemenčinės besidriekiantys miškai tinkami briedžiams gyventi ir daugintis. Tačiau, gamtininkų teigimu, urbanizacija, besiplečiantis kelių tinklas gyvūnų gyvenamąsias teritorijas smarkiai riboja, o migruoti žvėrys turi - sėslios yra tik stirnos, kai kurie švelniakailiai gyvūnai. Visi kiti migruoja gana dideliais atstumais - rujos vietos gali būti už 40-70 km nuo ganyklų ar žiemojimo vietų.
Nemenčinės miškų urėdijos urėdo Eligijaus Ryškaus teigimu, ankstyvą rudenį briedžiai pradeda intensyviai migruoti ieškodami sau poros, kai prasideda jų rujos laikas. Mat tiek briedžių, tiek tauriųjų elnių ruja vyksta ne bet kur - jie turi tam tikras vietas, į kurias sueina iš plačių apylinkių. Tad rujos metu gyvūno patekimas ant kelio yra labiau tikėtinas nei kitais metų laikais.
„Dar vėliau, kai žolė nugels, briedžiai migruos iš vasarinių ganyklų į žiemines, kur yra jaunuolynų, jaunų pušų ūglių, - sako urėdas. - Šiemet tai, matyt, nusikels į vėlesnį rudenį, nes kol kas dar daug žalių lapų, pakankamai sodrios žolės. Prasidėjus „maisto migracijai“ paprastai ir vėl padaugėja nelaimingų atsitikimų.“
Išsivysčiusiose šalyse autostrados, judresni keliai nuo miško atitveriami, paliekant žvėrims migracijos koridorius, - tai vienintelė išeitis norint išsaugoti žmonių ir žvėrių gyvybes. Toks Nemenčinės kelio sutvarkymo projektas parengtas jau seniai, tačiau jis ilgą laiką pragulėjo stalčiuose ir tik šiemet pagaliau buvo įgyvendintas.
Kaip „Vakaro žinias“ informavo Lietuvos automobilių kelių direkcija, remontuojant kelią į Nemenčinę, Nemenčinės miškų urėdijos nurodymu gyvūnų migracijai buvo paliktas neužtvertas 250 m ilgio ruožas - toje vietoje, kur yra gyvūnų migracijos takas. Prieš žvėrių migracijai paliktą koridorių įrengti kelio ženklai, įspėjantys apie gyvūnų migravimą ir raginantys vairuotojus sumažinti greitį.
Šalia kelio kas tam tikrą atstumą įrengti paaukštėjimai. Anot E.Ryškaus, jei laukinis žvėris ne tiesiog kirs kelią, o „sugalvos“ pasukti į kairę ar į dešinę, jis pateks į aptvertą teritoriją ir, negalėdamas iš jos išeiti, blaškysis keliu, keldamas pavojų tiek žmonėms, tiek sau. Palypėjęs specialiai įrengtu paaukštėjimu, jis atsidurs aukščiau tvoros ir galės nušokti į miško pusę. Kitaip sakant, sudaryta galimybė gyvūnui iš užtvertos teritorijos išeiti ir ne koridoriumi.
Neatitvertame kelio ruože kas 25 metrai taip pat įrengti laukinius gyvūnus baidantys reflektoriai, kurių atšvaitai nukreipia keliu važiuojančio automobilio šviesų spindulius į šalikelę, o šviesos srautas atbaido laukinius gyvūnus nuo kelio.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą