Pelnosi iš beglobių gyvūnų?

Vietos užtenka ne visiems

Moteris (vardas ir pavardė redakcijai žinomi) tikino, kad yra „nepagydoma“ gyvūnų mylėtoja, todėl ieškoti jiems prieglobsčio Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyriuje teko jau ne kartą. „Jūs pagalvokite, žiema, šaltis, o lauke pilna išmestų gyvūnų, kuriems būtina pagalba. Jei tu geros širdies žmogus, paimi tą kačiuką ar šuniuką ir veži į gyvūnų globos namus. Juk jų paskirtis – globoti.

Veži daugybę kilometrų, rizikuoji užsikrėsti ligomis, blusų prisigaudyti, aukoji savo laiką, moki už benziną ar autobuso bilietą. Šiaip ne taip pasieki vietą, nori paduoti gyvūną, o tau prieš nosį užtrenkia duris“, – karčia patirtimi dalijasi pašnekovė. Jos teigimu, gyvūnų globos namuose neregistruotiems, neskiepytiems gyvūnams vietos nėra. Net tada, kai gyvūnas atitinka visus reikalavimus, dėl vietų trūkumo gali būti nepriimtas. „Tokiu atveju gyvūną namuose gali tekti laikyti net kelis mėnesius. Ką daryti? Vėl palikti jį lauke? Juk vežei jį tiek kilometrų tik tam, kad išgelbėtum gyvybę“, – svarsto šiaulietė.

Gyvūnų mylėtojos nuomone, gyvūnų globėjai pažeidžia įstatymus ir nesilaiko elementarios etikos. „Įsivaizduokite, kad nusprendėte įsigyti šuniuką. Deja, jokių dokumentų, jokių registracijų su nurodyta veisle, jokių skiepų, nieko negausite“, – piktinasi pašnekovė.

Nori gyvūno – mokėk

Moteris teigia, kad Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyriuje yra tradicija – už gyvūną reikia mokėti pinigus.

Moters nuomone, palikti paramą už naują augintinį – labai graži idėja. Tačiau piktina tai, kad darbuotojos atlygio prašo akiplėšiškai, maža to, neaišku, kur ta parama gyvūnams keliauja vėliau: „Paduodi pinigus, o darbuotoja prie tavo akių juos įsideda į kišenę arba stalčių. Jokio popierėlio, jokio kvito išdavimo. Padavei, ir neaišku, kokiais keliais jie nukeliaus“. Be to, moters teigimu, tik sumokėję keliasdešimt litų, galėsite gyvūną pasirinkti – esą už menką paramą gyvūnų globėjai leidžia pasiimti tik senų ir luošų šunų.

Šiaulietės teigimu, net tada, kai nereiški jokių pretenzijų ir užmoki ne tik už gyvūną, bet ir suteiktas paslaugas, gali nusivilti darbuotojų elgesiu. Moteris prisimena istoriją, kai prieš daugelį metų ieškojo šuns aplinkos saugojimui. „Paprašiau, kad nebūtų labai didelis ir, kad būtų šuo. Sumokėjau 20 litų, gavau labai gauruotą šunį, parsivežiau, pririšau prie būdos ir po kiek laiko žiūriu, kad „jis“ jau draugų „prisikvietė“. Tuomet pamačiau, kad „jis“ ir šlapinasi nevyriškai. Nuvežiau atgal, dar kartą paprašiau tikro šuns, o ne kalės. Ką jūs galvojat... iš manęs vėl paprašė pinigų“, – piktinosi pašnekovė.

Aukų dėžutę atidaro prie „komisijos“

Tuo metu Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyriaus vadovė Ona Birutė Vaičiulevičienė sako, jog į gyvūnų prieglaudą priimami visi benamiai gyvūnai – jokių kriterijų, anot jos, nėra ir negali būti. O štai naujiems šeimininkams nemokamai atiduodami registruoti ir paskiepyti šunys.

Draugijos direktorė neneigė, kad paramos iš žmonių sulaukia: „Mes gauname labdaringų pajamų. Kas nori, perveda du procentus pajamų mokesčio, kiti paprastai perveda pinigų į sąskaitą. Taip pat turime aukų dėžutę, kuri būna atidaroma prie komisijos. Visi pinigai yra užfiksuoti, rašoma ataskaita“, – tikina moteris. Paklausta, kokia tai komisija, moteris atsako, kad viską stebi vietiniai, dirbantys žmonės.

Sužinojusi apie „Šiaulių naujienų“ skaitytojų nusiskundimus, moteris pakeltu tonu išrėžia: „Jeigu žmogus palieka tuos pinigus, tai palieka. Jūs pažiūrėkit Vokietijoj – tokie gyvūnų globos namai išlaikomi vien mecenatų. Kas čia tokio?“

Gaunamas pajamas būtina deklaruoti

Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) Mokestinių prievolių departamento direktorės Virginijos Pabrėžienės teigimu, Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyrius teikia metines pelno mokesčio deklaracijas apie gautas ūkinės komercinės veiklos pajamas, Paramos gavimo ir panaudojimo metines ataskaitas, kuriose deklaruoja gautą paramą bei nurodo duomenis apie gautos paramos panaudojimą.

V. Pabrėžienė teigia, kad paramai skirtos piniginės lėšos gali būti perduodamos bankiniu pavedimu arba grynaisiais pinigais į kasą pagal kasos pajamų orderį. Atitinkamai apskaitomos turi būti ir materialinės vertybės, ir paslaugos. Apskaitos dokumentai surašomi tam, kad patvirtintų konkrečią operaciją ar įvykį, nurodant atitinkamus rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą.

„Todėl, jeigu gyventojas gyvūnų globos draugijai sumokėjo už įsigytą gyvūną, išduotame apskaitos dokumente turėtų būti nurodyta pardavimo operacija. Jeigu paramos gavėjo gaunamos pajamos nėra fiksuojamos buhalterinėje apskaitoje – daromas pažeidimas“, – sako pašnekovė.

VMI teigia, kad nuolat kontroliuoja, kaip mokesčių mokėtojai laikosi mokestinės drausmės. Jie tikrinimams atsirenkami pagal tam tikrus mokestinės rizikos vertinimo kriterijus. Nuo šių metų sausio 1-osios VMI pripažinta kontrolės institucija, kuri kontroliuoja labdaros ir paramos teikimą, gavimą ir naudojimą „plačiąja“ prasme, o ne tik dėl lengvatų taikymo.

VMI primena, kad gyventojai apie pastebėtus mokesčių įstatymų pažeidimus gali pranešti paskambindami pasitikėjimotelefonu 1882, naudodamiesi išmaniųjų telefonų programėle „Pranešk“, užpildydami anketą interneto svetainėje, arba apsilankę Mokesčių inspekcijoje. Pranešimai yra tikrinami, o pažeidimus darančių mokesčių mokėtojų atžvilgiu priimami atitinkami sprendimai.