Kad beždžionės gali susikalbėti su žmonėmis, eksperimentais įrodyta dar 1967 metais Nevados universitete (JAV). Juos atliko amerikiečiai Alenas ir Beatris Gardneriai (Allen, Beatrix Gardner), pasitelkę kurčnebylių abėcėlę (ištarti žodžių beždžionės negali vien dėl savo anatomijos). Paaiškėjo, kad beždžionės labai greitai išmoksta sudėtingas kalbos konstrukcijas, geba juokauti, netgi meluoti. Jų intelektas atitinka maždaug 4-5 metų vaiko lygį.
1998 m. Oksfordo universitete dirbusi psichologė Peni Peterson (Penny Patterson), supaprastinusi kurčnebylių gestų versiją, gorilą išmokė beveik 900 žodžių. Žurnale "Esquire" rašoma, jog beždžionė, vardu Koko, galiausiai save netgi priskyrė prie žmonių (susilygino su eksperimentuotojais), o savo gentainius, nemokančius "užsienio" kalbos, smerkiamai vadino "juodais žvėrimis".
P. Peterson, kuri dabar yra Šventosios Klaros universiteto (JAV) profesorė ir organizacijos "Gorilla Foundation" prezidentė, tuomet Koko paėmė iš zoologijos sodo - mažytę, liesą, liguistą. Dabar tai sveika beždžionė, galinti parodyti daugiau 1000 žodžių ir daugiau nei 2000 - suprasti. Koko gali papasakoti apie tai, kaip jaučiasi, moka netgi pajuokauti.
Eksperimentas dar nebaigtas. Tinklalapyje www.koko.org nuolat skelbiamos naujienos apie protingiausios pasaulio beždžionės gyvenimą. Neseniai čia buvo paskelbta Koko nuotrauka, kurioje ji žaidžia su orangutano lėle. Nors gorilai jau daugiau nei 40 metų, jos interesai atitinka žmogaus vaiko lygį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą