Kai kurios beždžionės yra protingesnės nei kitos jų giminaitės. Pavyzdžiui, mokslininkai išskiria Ugandoje gyvenančią šimpanzę Natašą, kuri savo gebėjimais nurungia kitas beždžiones.
„Prižiūrėtojai Natašą vadino protingiausia šimpanze. Be to, ir mūsų testai įrodė, kad ji tokia yra iš tiesų“, – sako tyrimo autoriai Esther Herrmann ir Josepas Callas.
Pavyzdžiui, ši šimpanzė kelis kartus pabėgo iš elektrine tvora saugomo aptvaro. Ji sugebėjo tai padaryti mėtydama šakas į tvorą tol, kol pamatydavo žiežirbas, kurios reikšdavo, jog elektra išsijungė. Be to, Nataša specialiai apipurkšdavo nieko neįtariančius žmones vandeniu tam, kad jie supykę mestų į jos pusę maistą.
E. Herrmann ir J. Callas nusprendė patyrinėti šios šimpanzės elgesį ir palyginti jį su kitų beždžionių poelgiais tam, kad įsitikintų, ar tikrai egzistuoja šimpanzė, turinti vunderkindo savybių. Kad tai išsiaiškintų, mokslininkai sukūrė 8 užduočių testą. Anot jų, Nataša įveikė beveik visas užduotis.
Tačiau tyrėjai negali apibūdinti „pagrindinio faktoriaus, lemiančio intelektą“. Jie mano, kad beždžionių protinius gabumus nulemia įgūdžių rinkinys, susijęs su mokymusi, gebėjimu naudotis įrankiais, kiekio suvokimu ir gebėjimu padaryti išvadas, remiantis priežastimis ir tam tikrais požymiais.
Mokslininkas J. Callas pateikia pavyzdį apie šimpanzes, kurios pasigamina įrankius iš augalų stiebelių, kad galėtų iškrapštyti termitus iš jų būstų.
Vunderkindų egzistuoja ne tik tarp beždžionių. Mokslininkai kaip kitą pavyzdį pateikia šunis Rico ir Chaser, kurie žinojo kelių šimtų žodžių reikšmes.
„Įdomiausia, kad šie labai protingais laikomi šunys, yra aviganiai. Ir daugumos jų šeimininkai tvirtina, kad nemokė šių šunų žaisti žaidimo, kai gyvūnas atneša numesta daiktą. Teigiamą, kad šunys išmokė juos žaisti šį žaidimą“, – priduria mokslininkai.
Jie taip pat teigia, kad kaip ir žmonėms, taip ir gyvūnams iš dalies protingumą lemia noras mokytis ir pozityvus nusiteikimas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą